Jurgis Kubilius

Iš pradžių atrodė, kad tai bus tiesiog smagus ir įdomus interviu. 

Su kompozitore ir atlikėja Jūra Elena Šedyte susiskambinome nuotoliu. Buvo malonu pažinti jau kurį laiką sekamos kolegės darbo užkaborius, išgirsti apie trio „Edgy Palates“ veiklą, stipriai surezonavusį prieš metus pastatytą šiuolaikinį baletą „Orfėjas. Euridikė“. Taip pat knietėjo suprasti, kokie susiklostymai ir pasirinkimai Jūros gyvenime suformavo tą organišką, natūraliai transdisciplinišką jos kūrybinį spektrą. 

Tačiau tekstas toks, kokį jį skaitysite, atsirado tik todėl, kad pirmiausia buvo prarastas… Kitą dieną po pokalbio sėdęs transkribuoti garso įrašo, pamačiau įrašęs tik mūsų pokalbio vaizdą. Jokio garso. Pusantros valandos intensyvi diskusija liko tik mudviejų sinapsėse. Prousto „Prarastojo laiko beieškant“ įgijo skausmingai praktinę reikšmę…

Laimei, ir pašnekovės, ir šnekintojo būta kompozitorių, tad be ilgesnių svarstymų apie taktiškus sprendimus, buvo pasirinkta sulaužyti visas žurnalizmo taisykles. Iš atminties ėmiausi atkurti pokalbio giją, išgelbėti Jūros žodžius nuo nebūties. Jūrai teko dar kartą persvarstyti tai, kas liko išsaugota, ir pamėginti sudėti į sakinius. 

Tad prieš jus – pokalbis apie Jūros kūrybą, patyręs dvigubą atminties miglos filtrą. Įdomu, kad būtent tokia teksto (re)konstrukcija tapo savotiška paralele Jūros kūrybai: nemažai jos pastarojo meto darbų sukurti bendradarbiaujant su kitais kūrėjais. Kompozitoriškai sutarėme palikti ir porą žavių restauracinių pjūvių.

Kokia buvo Tavo ir muzikos susidūrimo pradžia?

[Minčių nuotrupų konspektas to, ką pasakojo Jūra: šeima, kur visi eina į menų mokyklą; grojimas ir dainavimas kaip emocinė savirealizacija. Nuo aštuntos klasės – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla; kompozicija pas Gintarą Samsoną: labai pedagogiškas, pagrindai bendram suvokimui, dėmesys tembrui; labai dėkinga jam; tada studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA)]. 

Kaip Tavo kūryboje atsirado elektronika?

Čiurlionio menų mokykloje susiformavau įvaizdį, kad elektroninė muzika yra arba pramoginė, šokiams, arba jau kažkas labai rimto. Kadangi tai atrodė labai sunku, tiesiog nesiėmiau gilintis. Mokykloje buvo akcentuojama akademinės „rimtosios“ muzikos vertė ir polinkis į elektroninius garsus mano galvoje pateko tarsi į „tabu“ kategoriją. Džiaugiuosi, jog akademijoje sutikau dėstytoją Martinšą Vilumsą, kuris atkūrė mano santykį su elektronine muzika ir pastūmėjo ieškoti savito priėjimo prie elektroakustinės muzikos. 

Bakalauro studijų trečiame ir ketvirtame kursuose pradėjau vis rimčiau gilintis į elektroninės muzikos sritį, vis dažniau pasitelkdavau ją savo kūryboje visose srityse. Išvykau į Erasmus studijas Vienoje, kur įgijau reikalingų elektroninės analoginės ir programuojamos muzikos pagrindų. Grįžusi į Lietuvą tęsiau elektroninės muzikos pažinimą per kūrybinę praktiką. 

Baigus bakalauro studijas Lietuvoje, vis dar norėjau tęsti tobulėjimą elektroakustinės muzikos srityje, taip pat gilintis į balso naudojimą kūryboje, solo performanso sritį. Ieškojau studijų, kuriose galima būtų sujungti visas šias sritis ir atradau Kopenhagos ritminės muzikos konservatoriją. 

Kuo Tavo patirtimi skiriasi muzikinė ir akademinė terpė Vilniuje, Vienoje ir Kopenhagoje? 

Gal griežtai skambės, bet manau, kad Lietuvoje nėra elektroninės muzikos mokymo tradicijos. Taip sakau remdamasi savo patirtimi. Vienos muzikos ir teatro universitete mane mokė elektronikos nuo pagrindų: analoginės sintezės, fizikos aspektų, techninės įrangos ir instrumentų sandaros, akustikos, garso programavimo. Čia, Lietuvoje, statomas tarsi iškart antras aukštas ant pastolių, be pamato. Atėjęs studijuoti elektroninės muzikos į LMTA, atrodo, jau turi turėti tam tikrų žinių, būti jau padirbęs su elektronika. Ir suteikiamos žinios dažniausiai orientuotos į pop kultūroje veikiančius principus. Tai susiklostę, manau, dėl istorinių aplinkybių: juk Lietuvoje ilgą laiką elektroninė muzika buvo undergrounde... 

Tavo kūryboje dažnai susilieja savotiškos skirtybės: žodis su reikšme ir garsas be semantinės reikšmės, balsas ima elgtis kaip elektroninis tembras. Ar tai yra tam tikras Tavo kūrybinis kodas? O gal stengiesi neapibrėžti savęs, kad kūrybinis nuotykis kaskart būtų nenuobodus?

Pastarais metais kitų žmonių, o ir sau pačiai pasakomi apibrėžimai pradeda vis labiau sutapti su tuo, ką darau ir ko siekiu. Elektroninė terpė, kol kas, geriausia ir patogiausia mano kūrybiniam balsui skleistis. Elektroninės priemonės tapo patogiausiomis. 

Bet viską tarytum apjungia balsas?

Taip, arba galima sakyti truputį abstrakčiau: muzika yra mano komunikacinis įrankis, priemonė sukelti įvykį klausytojo kūne ar galvoje. Savo paskutiniojo solo kūrinio „Ready When You Are“ gyvame pasirodyme ir elektroniniame albume siekiu atskleisti šiuos aspektus. Pateikiu save kaip skambantį ir judantį objektą, kalbu apie tokio reiškinio suvokimą, ryšį su šiuo reiškiniu.

Sakyčiau, kad šis solo projektas, besitęsiantis jau ketverius metus, kol kas tiksliausiai apibūdina mano tematinį kūrybos fokusą, tyrimų lauką. Kurdama studijavau balsą, savitas jo išraiškas, mano santykį su juo, balso įtaką kitiems kūnams ir net sau pačiam. Iš esmės, ieškau autentiškumo.

Sinergija Tavo kūryboje vyksta ir tarp muzikos radimosi grandžių: ir kuri, ir atlieki savo kūrinius. Tradiciškai įprasta skirti šias roles, bet pavyzdžiui elektroninėje produkcijoje kūrėjas kūrinio įraše dažnai pats suformuoja galutinę interpretaciją. Kaip manai, ar skirtis tarp muzikos kūrėjo ir atlikėjo šiandien tebėra reikšminga?

Apskritai manau, kad visame šitame reikale figuruoja labai pragmatiškas aspektas – elektroninę muziką yra tiesiog patogiau sukurti ir atlikti tam pačiam kūrėjui. Tai, kad kūrėjas tampa ir atlikėju, neretai lemia ir kompozitoriaus asmeninis interesas, ir smalsumas suprasti, kaip gimsta tam tikri elektroniai garsai, ir noras įgauti atlikimo meno įgūdžių. 

Elektroninės muzikos atlikimas yra kompleksiškas ir sudėtingas dalykas. Turi išmanyti specifines programas, elektroninius instrumentus. Muzikos mokyklose tokių pagrindų retai kada moko, o ir elektroninės muzikos atlikėjų jose nėra.

Su elektronika dirbančio atlikėjo profesionalumą lemia tai, kiek laiko praleista su konkrečia įranga, elektroniniais įrankiais. Taip pat svarbus kūrybiškumo pritaikymas praktikoje. Dėl to natūralu, kad į konkrečias elektronines priemones besigilinantis kūrėjas tampa greičiausiu laidininku tarp kūrybinės idėjos pagaminimo ir realizavimo. O kartais kai kurie kūrybiniai ir atlikimo metodai specialiai paliekami paslaptyje, siekiant išsaugoti savitą muzikos sukūrimo ir realizavimo receptą. Dėl to elektroninės muzikos sukūrimas ir atlikimas taip tampriai susiję. 

Bet juk teko ir užrašinėti elektroninę muziką tam, kad ją atliktų kiti? 

Studijų metu praktikavau elektroninių ir elektroakustinių kūrinių užrašymą. Specialiai tam, kad, man negalint, kūrinius galėtų atlikti kiti žmonės. Tai „Apnea“ tūbai ir elektronikai, „Mackie“ 8 takelių analoginiam garso miksavimo pultui. Elektroakustinių kūrinių užrašymo studija tapo mano kūrinių serija „SAPN”. 

Po studijų sukūriau kūrinį „When I’m Entering My Garden“ vokalui ir elektronikai. Jis buvo skirtas dainininkei Donatienne Michel-Dansac, tai teko užrašyti. Praeitais metais ansamblio „Synaesthesis“ užsakymu sukūriau kūrinį „Plan Sea“. Visus šiuos kūrinius kūriau kitiems atlikėjams, nors pirmiausia išbandžiau jų elektroninės dalies atlikimą pati. 

2023 metais pelnei Lietuvos kompozitorių sąjungos apdovanojimą už geriausią sceninį kūrinį „Orfėjas. Euridikė“. Jį kūrei kartu su Albertu Navicku ir gausia kūrybine komanda: choreografu Martynu Rimeikiu, libreto autoriumi Rimantu Ribačiausku, šviesų menininku Arvydu Buinasku, duetu „Twenty Fingers Duo“, šokėjais Julija Stankevičiūte ir Jeronimu Krivicku. Smalsu, kaip vyko bendradarbiavimas, kaip derinote skirtingų sričių požiūrius?

[Vietoj rekonstruoto atsakymo, kartu su Jūra kviečiame įsivaizduoti štai ką: jums orfėjiškai atsisukus žvilgtelėti į baleto užkulisius, smalsumo pabaidytos kūrybinių dirbtuvių paslaptys, tarsi taip lauktas Euridikės veidas, akimirksniu nuskriejo atgal į palaimingą Hado užmarštį.]

[Laimei, baletas atkakliai ieško būdo būti parodytas dar kartą.] 

Apskritai Tavo kūrybinėje veikloje gana nemažai bendradarbiavimo. Taip sukurtas ne tik „Orfėjas. Euridikė“, bet ir garso kelionė „Glaistas“; pamažu skleidžiasi kūrybinis trio „Edgy Palates“ su Ieva Parnarauskaite ir Dainora Aleksaite. Jau ketvirtus metus kuriate kartu Mėta Gabriele Pelegrimaite duete „Ambulance on Fire“. Ar gali būti, kad natūraliai linksti į kūrybą kartu su kitais, ne po vieną? 

Šiuo metu bendrakūrystė su kitais menininkais man atstoja terpę toliau studijuoti savo sritį. Tai būdas mokytis skirtingų kūrybinių metodų, plėsti kontekstualų suvokimą, palaikyti savidiscipliną. Bendrakūrystė man taip pat siejasi su savitu būdu kurti bendraminčių bendruomenę aplink save, pačiai įsitraukti į kūrybinį būvį. Tai talpina daug bendrystės puoselėjimo.

Dar suprantu, jog poreikis kurti kartu su kitais natūraliai kilo iš bendravimo deficito jausmo. Ypač ankstyvoje paauglystėje jaučiausi esanti aplinkoje, kuri sunkiai mane suvokė. Pakeitus mokyklą ir aplinką, atvykus gyventi į Vilnių, atsirado palankesnė terpė kurti komunikaciją su mane supančiais, tiesa, labai kūrybingais žmonėmis. 

Kodėl kuri?

Tai man natūraliausias, paprasčiausias būdas perteikti tai, ką noriu pasakyti. 

(Abu ima kikenti iš klausimo ir atsakymo trumpumo)

Kokie projektai šiuo metu sukasi Tavo galvoje, ausyje ir kalendoriuje? 

Praėję metai buvo skirti konkretizuoti būsimą veiklos kryptį. Noras puoselėti solo kūrybą ir rūpintis jos sklaida išaugo į partnerystę su vokiška muzikos leidybine kompanija „Kontrapunkt“. Kartu su jos leidėju Nikita von Tiraspol lapkričio 3 d. išleidome dvigubą leidinį – vinilinę plokštelę, kurioje yra ir mano „Ready When You Are“ solo performanso tąsa. 

Su Dainora Aleksaite ir Ieva Parnarauskaite taip pat išleidome vokalinio trio „Edgy Palates“ debiutinį albumą „Itchy throat“. Pristatėme jį Vilniuje ir Druskininkuose, rūpinames jo atlikimu ir sklaida kituose Lietuvos miestuose, planuojame tolimesnę „Edgy Palates“ veiklą. 

Taip pat su Mėta Pelegrimaite rūpinamės naujo albumo „Ambulance on Fire“ atsiradimu. Toliau kuriu muziką pasirodymams ir spektakliams, bendradarbiauju su Vilniaus miesto mažuoju teatru ir Nacionaliniu dramos teatru. 

---

Sausio 26 d., 20 val. Kirtimų kultūros centre vyks Illucid trio feat. Jūra Elena Šedytė & DJ Extended ir Edgy Palates koncertas. Šis renginys – elektroakustinės muzikos garsų ir interakcijos žaidimas, kuris vyks kolaboruojant gausiam būriui Vilniaus improvizacinės muzikos kūrėjų. Daugiau informacijos rasite čia.