Kalbino Gaja Klišytė

Gitaristas Rokas Jurkus pastaraisiais metais pasižymėjo ne tik subtiliais gitaros grojimo įgūdžiais, bet ir išskirtiniu dėmesiu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai. R. Jurkus yra talentingas gitaristas, pristatantis įspūdingą projektą, skirtą Lietuvos muzikos paveldo sklaidai. Lietuvos muzikos informacijos centrui paskelbus atvirą kvietimą teikti Lietuvos kompozitorių kūrybos leidybos idėjas 2023 metams, Rokas Jurkus tapo vienu iš dešimties laimėtojų, kurio idėja – pritaikyti 18 M. K. Čiurliono kūrinių gitarai, – buvo įgyvendinta. Skaitmenines natas gitarai ir gitarų ansambliams galite įsigyti čia.

Šiandien gitaristas, visai neseniai išleidęs dar ir debiutinį albumą „Mėlyno Smėlio Piramidės“, negalvoja apie poilsį, bet generuoja idėjas tolimesniems projektams.

---

Pradėkime nuo tavo darbo su M. K. Čiurlionio muzika. Kaip kilo idėja pritaikyti Čiurlionio fortepijonines pjeses gitarai?

Viskas prasidėjo nuo vieno man patikusio kūrinio – Preliudo VL182a. Prisimenu, klausydamas šio kūrinio, pajutau, kad jis galėtų labai tikti gitarai. Iš pradžių aranžuotė vystėsi labai ilgai, niekaip negalėjau rasti tinkamų sprendimų, kuriais būčiau patenkintas. Bet dabar gerai prisimenu „nušvitimo“ momentą, kai staiga supratau, nuo ko reikia pradėti. 

Minėjai, kad vėliau su pirmuoju kūriniu tau padėjo dėstytojas Carlo Marchione – žymus italų klasikinės gitaros atlikėjas. 

Taip. Nors minėtas „nušvitimo“ momentas įvyko, kai ryžausi aranžuotę padaryti iki galo, susidūriau su iššūkiais. Tada pamaniau, kad būtų kvaila nepasikonsultuoti su Carlo, kuris, mano nuomone, kūrinių gitarai pritaikymo srityje yra neprilygstamas. 

Kaip pasiryžai išleisti Čiurlionio kūrinių, pritaikytų gitarai rinkinį? Ar po pirmojo kūrinio apėmė azartas dar labiau gilintis į kompozitoriaus kūrybą?

Išgyvenau daug skirtingų etapų. Po Preliudo VL182a sekė Fuga VL219. Šį kūrinį teko aranžuoti tuomet, kai vienam koncertui prireikė kūrinio trims gitaroms. Vėliau bendradarbiavau su bičiuliu iš Prancūzijos, kuriam viename koncertų norėjosi į repertuarą įtraukti lietuviškos muzikos, tad iš karto pagalvojau apie Čiurlionį. Tuomet pasipylė aranžuotės duetams. Kažkada buvau labai susidomėjęs loginiais žaidimais – šachmatais, kakuro, sudoku, dalyvaudavau matematikos olimpiadose. Su jais dažnai susieju ir muziką, kurioje yra labai daug matematikos. Ypač jos daug aranžavimo procese, kuris man teikia malonumą.  

Dauguma Čiurlionio muzikos rankraščių nėra pabaigti. Kokių iššūkių patyrei rekonstruodamas nebaigtus kūrinius? 

Rėmiausi muzikologo Vytauto Landsbergio atliktomis Čiurlionio kūrybos rekonstrukcijomis. Esama nebaigtų kūrinių, kurių pabaigoje Landsbergis tiesiog pakartoja jų pradžią. Ne visada sutikdavau su šiais sprendimais, bet dažniausiai pasilikdavau prie profesoriaus pateiktų pasiūlymų.

Kokias technikas ir priemones pasitelkei pritaikydamas Čiurlionio kūrinius gitarai? Gal galėtum pasidalinti keliais pavyzdžiais iš aranžavimo proceso?

Aranžavimo procese kyla pagrindiniai technikos klausimai. Vienas jų – tonacijos pasirinkimas. Pritaikant kūrinį gitarai, dažnai reikia pakeisti tonaciją, nes gitara turi kelias pagrindines tonacijas, kuriose atlikimo galimybių yra daugiau nei kitose. Kai muzika transponuojama iš natų fortepijonui, apimančių daug platesnę faktūrą, ir yra pritaikoma gitarai, reikalingi visi įmanomi techniniai instrumento resursai. Kitas klausimas – gitaros derinimo tinkamumas. Svarbu nuspręsti, ar bus laikomasi standartinio, ar alteruoto derinimo. Kalbant konkrečiai apie šį leidinį, alteruotas derinimas yra susijęs su 5–6 bosinėmis stygomis. Jas pažeminus, galima praplėsti gitaros registrą. Vėliau svarbu kreipti dėmesį į atlikimo technikų pasirinkimą. Pavyzdžiui, tam tikras fortepijonines technikas kūrinį atliekant gitara reikia imituoti: tarkime, viename Noktiurno VL183 fragmente fortepijonu kelios natos grojamos abejomis rankomis. Atliekant šį fragmentą gitara, galima panaudoti dedillo techniką, nes ji, mano nuomone, leidžia šią muzikinę Čiurlionio idėją įgyvendinti žymiai tiksliau ir sklandžiau nei fragmentą atliekant fortepijonu. 

Tavo karjeroje yra įspūdingų momentų – pavyzdžiui, Eriko Satie kūrinį „Vexations“ pavertei performansu, trukusiu 18 valandų. Pats sakei, kad šis atlikimas kuriam laikui giliai paveikė tavo sąmonę. Papasakok apie šį performansą plačiau. 

Performanso idėja buvo paprasta. „Vexations“ – tai kūrinys, kurio kompozitorius taip ir neišleido. Gali būti, kad jis ir nenorėjo jo išleisti. Po kompozitoriaus mirties jo bute atrastą kūrinį sudaro vos pora eilučių su keliais prierašais – netiesioginėmis užuominomis, kad kūrinį reikia atlikti 840 kartų iš eilės. Esama skirtingų šio kūrinio atlikimo interpretacijų. Viena žymesnių – kompozitoriaus Johno Cage‘o, kuris, surinkęs dvylika pianistų, pakaitomis grojusį kūrinį, atliko jo premjerą. Norėjau padaryti kažką panašaus. Kai organizavau performansą, labai sunkiai sekėsi rasti gitaristų. Likus kelioms dienoms iki pasirodymo likome vos trise, todėl priėmiau sprendimą groti vienas. Buvo sunku ir psichologiškai, ir fiziškai, didelį diskomfortą pradėjau jausti jau po pirmųjų 40 grojimo minučių. Tai buvo atviras renginys, įvykęs 2021 m. Kaune, taip pat performansą transliavome tiesiogiai kanale Youtube, tačiau filmuota medžiaga neišliko, nes ji buvo labai didelė. 

Kaip apskritai sekasi gyvuoti klasikinės gitaros atlikėjams Lietuvoje?

Klasikinės gitaros atlikėjams Lietuvoje yra gana sudėtinga. Šio instrumento nėra klasikinio orkestro sudėtyje, todėl atlikėjai turi apsiriboti tik soliniais ar ansambliniais projektais. Nepaisant to, su gitara turiu labai asmenišką santykį. Manau, kad jeigu atlikėjas labai myli muziką, anksčiau ar vėliau jis atras savo kelią. Aktualus ir lietuviško repertuaro gitarai klausimas, kurio labai trūksta. Čiurlionio aranžuočių gitarai leidinys į šią nišą pataiko labai tiksliai ir prisideda prie gitaros repertuaro situacijos gerinimo. 

Kuo užsiimi šiuo metu? Kokie nauji projektai nusimato?

Šiuo metu džiaugiuosi, kad visai neseniai muzikos platformose pasirodė mano debiutinis albumas „Mėlyno Smėlio Piramidės“. Tai šiuolaikinės muzikos albumas, kuriame skambės kompozitorių Arvo Pärto, Golfamo Khayamo, Dušano Bogdanovićiaus, Tōru Takemitsu, Johno W. Duarte, Jeremy Collinso kūriniai. Taip pat, jame yra nedidelis Čiurlionio kūrinys, skirtas albumo pabaigai. Pristatymo koncertai – įvairiuose Lietuvos miestuose ir Prancūzijoje.