Rasa Murauskaitė-Juškienė

Gimęs ir muzikos studijas pradėjęs Tokijuje, studijavęs Paryžiuje, nuo 2019 m. pabaigos japonų kompozitorius ir pianistas Yusuke Ishii gyvena Lietuvoje, tyrinėja lietuvių muziką ir puikiai kalba lietuviškai. Netrukus pasirodys Lietuvos muzikos informacijos centro leidžiama Yusuke Ishii įrašyta Vytauto Bacevičiaus kūrinių vinilinė plokštelė – šį kompozitorių muzikas atrado atsitiktinai, pirmosios viešnagės Lietuvoje metu. Kas jį taip patraukė tarpukario Lietuvos modernisto kūryboje? Kokių sąsajų su pasaulio kompozitoriais Yusuke randa Vytauto Bacevičiaus kūriniuose? Ar gyvendamas čia, Lietuvoje, nepasiilgsta didmiesčių šurmulio? 

---

Yusuke, pradėkime nuo istorijos – kaip atsiradote Lietuvoje?

Tam, kad viską papasakočiau, turėčiau kalbėti valandų valandas, bet pabandysiu trumpai. Lietuvių muziką atradau atsitiktinai. Anksčiau mėgdavau daug keliauti. Sykį su seserimi keliavome po Baltijos šalis – pradėjome nuo Estijos ir baigėme Lietuvoje. Lietuva man padarė didžiausią įspūdį ir tos pačios kelionės metu atradau Vytauto Bacevičiaus muziką. 

Kaip atsitiko, kad pakeliui ėmė ir pasitaikė Vytautas Bacevičius?

Kelionių metu mėgstu ieškoti naujų, negirdėtų kompozitorių kūrinių. Anksčiau taip ir darydavau: kažkur nukeliauju ir ieškau natų knygynų ar muzikos informacijos centrų. Tiesa, daug sykių teko nusivilti, nes ne visi kūriniai būna verti dėmesio. Tačiau lygiai taip pat pasielgiau ir atvykęs į Lietuvą – susiradau MIC'ą, o per paiešką atsitiktinai – ir Vytautą Bacevičių. 

Atsukime juostą į dar ankstesnius laikus, gyvenimą iki Lietuvos. Kaip klostėsi jūsų karjera?

Labai seniai baigiau kompozicijos studijas Tokijuje. Po to išvykau į Paryžių, kur, galima sakyti, ir prasidėjo mano karjera. Ten studijavau fortepijoną, akompanimentą – daug muzikinių dalykų. Ten pradėjau gilintis į šiuolaikinės muzikos atlikimą, net laimėjau konkursuose prizų. Tad galima sakyti, jog mano karjera daugiau susijusi su Paryžiumi nei su Tokijumi.

Tiek Tokijas, tiek Paryžius – didžiuliai miestai. Ar nėra per ramu čia, Lietuvoje?

Bent kartą per metus grįžtu į Japoniją, ten, kur daug triukšmo ir judėjimo. Tačiau nuo didmiesčių tempo pavargstu – taip būdavo tiek Paryžiuje, tiek Tokijuje. Prieš atvykdamas į Lietuvą visą laiką gyvenau didmiesčiuose – dar buvo ir Frankfurtas. Taip, Vilnius nėra labai didelis miestas ir tai man suteikia šiokią tokią ramybę. Man tai patinka, ir šalia gamtos gyventi patinka. 

Grįžkime prie Vytauto Bacevičiaus. Minėjote, kad jo muziką pažinote jau pirmos viešnagės Lietuvoje metu. Ką tokio joje išgirdote, kad taip susidomėjote?

Pirmiausia, mano nuomone, Bacevičiaus muzika išskirtinė Lietuvos muzikos kontekste. Po karo čia vyravo neoromantinės, vėliau – minimalistinės tendencijos. Tačiau Bacevičiaus muzika skiriasi nuo jų visų. Joje nėra liaudiškumo. Man tai patinka. 

Su kokiais pasaulio kompozitoriais randate sąšaukų Vytauto Bacevičiaus kūriniuose?

Labai mėgstu XIX a. pab. – XX a. pr. misticizmą, kuris buvo būdingas Aleksandrui Scriabinui, taip pat XX a. pr. prancūzų kompozitoriams mistikams, ar pokario kompozitoriams, tokiems kaip Olivier Messiaenas, Edgare'as Varese'as. Manau, kad Bacevičius savo muzikoje tęsia tą XX a. pr. misticizmo liniją, kuri man labai artima.

Ar techniškai jo kūriniai – sudėtingi atlikti?

Aišku, tai nėra Ligeti etiudai, bet faktūros – sudėtingos. Kadangi Bacevičius pats grodavo – improvizuodavo, o po to komponuodavo, tai nepatogumų grojant nejaučiu. Viskas natūraliai telpa rankose, nepaisant tirštų faktūrų. Atliekant Vytauto Bacevičiaus muziką reikia tiek rankų, tiek protinio darbo. 

Koncerte, kuriame pristatoma ir jūsų įrašyta Vytauto Bacevičiaus kūrinių plokštelė, šalia jo muzikos pristatoma japonų kompozitorių muzika. Kaip susišaukia šios dvi skirtingos muzikinės tradicijos?

Turiu iš karto pasakyti, kad tiesioginių sąsajų nėra. Tačiau Bacevičių labai žavėjo Olivier Messiaeno kūryba. Lygiai taip pat šiuo prancūzų mistiku žavėjosi ir Toru Takemitsu, kuriam Messiaenas padarė didelę įtaką. Apskritai, prancūzų modernizmas smarkiai veikė japonų pokario kompozitorius, taip pat – ir Vytautą Bacevičių. Kitas į programą įtrauktas japonų kompozitorius Joji Yuasa nebuvo toks didelis Messiaeno gerbėjas, tačiau labai mėgo Edgare'o Varese'o muziką. Yuasa nemėgo emocionalumo muzikoje – jo galva, emocijos muzikoje apskritai neegzistuoja. Labai panašiai apie muziką kalbėjo ir Varese'as, vadinęs muziką „garso chemija“. Varese'as, kiek kitais aspektais, bet taip pat padarė įtaką Bacevičiui. Man buvo įdomu palyginti jo ir japonų kompozitorių muziką. Žiūrėsime, kaip pasiseks. 

Be Vytauto Bacevičiaus, kokius dar lietuvių kompozitorius atradote ir pamėgote?

Mano doktorantūros tema susijusi su lietuvių kompozitorių kūryba išeivijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kažkada anksčiau susidomėjau Jeronimu Kačinsku, kuris irgi buvo emigrantas, gyvenęs panašiu metu kaip Vytautas Bacevičius. Neseniai atradau ir Jono Švedo muziką, tačiau pabrėšiu, kad ne to, kuris gyveno Lietuvoje, o kito, gyvenusio Amerikoje. Jiedu labai dažnai painiojami. Jonas Švedas parašė kokybiškos muzikos, tačiau kažkodėl liko visiškai nežinomas. Ateityje norėčiau plačiau pristatyti jo muziką. Apskritai, mano galva, lietuvių muzika verta daugiau dėmesio. 

---

MUZIKOS KOSMOLOGIJOS
BACEVIČIUS, HIRAO, TAKEMITSU ir YUASA

YUSUKE ISHII (fortepijonas, Japonija)
2023-11-29 19:00
ORGANUM koncertų salė, Savanorių pr. 1, Vilnius

Koncerto programa:
Vytautas Bacevičius. Preliudas Nr. 1
Kishio Hirao. Sonata fortepijonui II dalis
Vytautas Bacevičius. Mistinė poema op. 6
Toru Takemitsu. Les yeux clos (Užmerktos akys)
Vytautas Bacevičius. Liūdna daina op. 56
Joji Yuasa. Cosmos Haptic II - Transfiguration
Vytautas Bacevičius. Šeštas žodis op. 72

Koncertą ves Rasa Murauskaitė-Juškienė.

Koncertą organizuoja Lietuvos muzikos informacijos centras ir koncertų salė ORGANUM.
Partneriai: Japonijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos kompozitorių sąjunga. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Bilietus įsigyti galite čia. Koncerto metu prekiausime naujai išleistomis vinilinėmis plokštelėmis.