Iki mūsų dienų Antanas Šabaniauskas (1903-1987) laikomas populiariausiu tarpukario Lietuvos mažosios scenos artistu, kurio intensyvus solisto gyvenimas truko net šešis dešimtmečius. Jo įrašai Lietuvoje paplito didžiuliais tiražais. Šabaniauskas dainavo su Moišės Hofmeklerio orkestru ir su Alfonso Mikulskio vadovaujamu vokaliniu vyrų oktetu, restoranų „Metropolis“ bei „Versalis“ programose, taip pat Valstybės teatro operos chore, kartais atlikdavo ir nedidelius solinius tenoro vaidmenis. Solistas dainavo per radiją, daug koncertavo Lietuvoje. Šabaniausko pasisekimo įkvėpti, mažajai scenai pradėjo rašyti ir lietuvių kompozitoriai – Kajetonas Leipus, Emerikas ir Stasys Gailevičiai, Juozas Bankas, N. Naikauskas, Juozas Pakalnis, Jurgis Karnavičius, Leonardas Lechavičius, Pranas Juodka. Solisto atliekami užsienio autorių šlageriai skambėjo beveik vien tik lietuviškai. Įrašų kompanijose „Columbia“ Londone ir „His Master’s Voice“ Kopenhagoje įdainavo 64 kūrinius (32 plokšteles).
Rūta Skudienė
Sunku gyventi (valsas)
Aldona (tango)
20 rinktinių dainų - Rožės ilgesys (tango)
20 rinktinių dainų - Ruduo (tango)
20 rinktinių dainų - Spaudos baliaus valsas (valsas)
Antanas Šabaniauskas (1903-1987) gimė Jurbarke. Dainavimo mokėsi pas Jurbarko katalikų bažnyčios vargonininką Joną Pocių. Tėvas mirė anksti, todėl Šabaniauską motina augino viena, lėšų leisti į mokslus neturėjo. JAV gyvenusi motinos sesuo suteikė materialinę paramą. Nuo 1923 m. gyveno ir mokėsi Italijoje, Estės mieste, Saleziečių kongregacijos katalikų vienuolių kolegijoje; ten išmoko italų kalbą, įgijo vokalinės technikos pagrindus. Po dvejų metų Šabaniauskas persikėlė mokytis į Veroną. Čia giedojo katedros chore, mokėsi solinio dainavimo pas Don Angelini. 1927 m. jis grįžo į Lietuvą. Atsitiktinai išgirdęs Šabaniauską dainuojantį Valstybės teatro režisierius Borisas Dauguvietis pakvietė jį į operos teatro chorą. Šabaniauskui tekdavo atlikti ir nedidelius solinius tenoro vaidmenis.
1930 m. Šabaniauskas pradėjo dainuoti su Moišės Hofmeklerio orkestru ir su Alfonso Mikulskio vadovaujamu vokaliniu vyrų oktetu. Jis dainavo restoranų „Metropolis“ bei „Versalis“ programose, per radiją, daug koncertavo Lietuvoje. Solisto pasisekimo įkvėpti, mažajai scenai pradėjo rašyti ir lietuvių kompozitoriai – Kajetonas Leipus, Emerikas ir Stasys Gailevičiai, Juozas Bankas, N. Naikauskas, Juozas Pakalnis, Jurgis Karnavičius, Leonardas Lechavičius, Pranas Juodka. Solisto atliekami užsienio autorių šlageriai skambėjo beveik vien tik lietuviškai.
1933 m. firmos „Columbia“ atstovas Kaune, pastebėjęs lyrinį, šlageriams tinkamą solisto tenorą, pakvietė jį į Londoną įrašyti 13 plokštelių. Vėliau dainininkas dar du kartus įrašinėjo plokšteles Londone („Columbia“) ir Kopenhagoje („His Master’s Voice“); iš viso jis yra įdainavęs 64 kūrinius (32 plokšteles). Šabaniauskas tapo vienu mėgstamiausių mažosios scenos artistų. Jo įrašai Lietuvoje paplito didžiuliais tiražais.
Pokariu Šabaniauskas dainavo Operos chore bei įvairiuose Lietuvos filharmonijos kolektyvuose. Sovietinių ideologų nepelnytai apkaltintas buržuazinio meno propagavimu, buvo priverstas ilgam nutilti. 1972 m. grįžęs į estradą, dar dešimtmetį su pasisekimu dainavo „Dainavos“ ir „Šaltinėlio“ naktinių barų programose Vilniuje, dalyvavo Palangos ir Druskininkų restoranų koncertinėse programose. 1983 m. gruodį buvo surengtas paskutinis 80-metį šventusio Šabaniausko koncertas Jurbarko publikai.
Po sunkios ligos Šabaniauskas mirė 1987 m. vasario 9 d. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
1989 m. Jurbarke esančioje maestro sodybvietėje atidengta paminklinė lenta, Rokantiškių kapinėse buvo pastatytas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas. 1990 m. įsteigta Antano Šabaniausko vardo premija geriausiam metų estrados solistui. Šios premijos laureatais yra tapę Janina Miščiukaitė, Stasys Povilaitis, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Nijolė Ščiukaitė, Viktoras Malinauskas, Vytautas Kernagis, Ona Valiukevičiūtė, Birutė Petrikytė, Edmundas Kučinskas, Aleksas Lemanas, Adolfas Jarulis, Nelė Paltinienė, Eugenijus Ivanauskas, Neringa Nekrašiūtė. Antano Šabaniausko vardu Jurbarke pavadinta gatvė, šimtojo gimtadienio proga gimtojoje dainininko sodyboje atidengta Juozo Budzinausko sukurta skulptūra, atidengta paminklinė lenta Vilniuje (Pilies g. 10).