Lietuvos muzikos informacijos centras ką tik išleido šiuolaikinės muzikos ansamblio „Artisans“ antrąjį albumą drąsiu pavadinimu „synthetic piss“. Albume, kuris pasirodė skaitmeniniu ir vinilinės plokštelės pavidalais, skamba devynios kritikos akademinei muzikai nestokojančios kompozicijos. Netikėtam albumo dizainui sukurti buvo panaudota menininkės Benitos Gikaitės renkama tualetinio popieriaus kolekcija.

Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Artisans“ susibūrė 2019 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavusių kompozitorių, atlikėjų, muzikologų, improvizatorių ir garso menininkų iniciatyva. Jų tikslas buvo įvairialypis, o jo tęstinumą, pasak ansamblio narių, nulėmė sėkmės, frustracijos ir pykčio mišinys, kurio nestokojo šis ambicingų ir talentingų jaunų menininkų sambūris. Pirmasis jų albumas „PARIBYS“ pasirodė 2021 metais. Šiuo metu ansamblį sudaro Liepa Vozgirdaitė, Lukas Butkus, Kristupas Gikas, Gediminas Stepanavičius ir Dominykas Snarskis.

„synthetic piss“ – tai dvejų metų kūrybinės „Artisans“ evoliucijos kulminacija. Kompozitoriaus-genijaus mitą savo veikloje keičiame saviironija, sąmoningai prastais performansais ir kūrybiniu nevykėliškumu. Šiame albume siekėme atskleisti ne individualias kompozicijas, o jų visumą, atspindinčią mūsų kolektyvo stiprų identitetą,“ – pasakojo ansamblio siela, kompozitorė ir atlikėja L. Vozgirdaitė.

Pasak jos, šiuolaikinės muzikos ekosistemoje asmenybės ir jų vardų kuriamas svoris dažnai tampa naujosios muzikos egzistencijos „nuosprendžiu“ tiek kuratorystės, tiek atlikimo aspektais. Visgi ansambliui daug įdomesnis anonimiškumas, išsivadavimas nuo vardo ar jo kuriamo atpažįstamumo – kai garsiau kalba pati muzika.

Kaip pasakojo „Artisans“ nariai, didžiulę įtaką kuriant šio albumo programą jiems padarė nežinomo ir niekad gyvai neatlikto JAV kompozitoriaus Thomaso Farmerio kūryba. Jo naivūs, mėgėjiški, bet kartu įtikinantys kūriniai ir net galimybė, kad jis apskritai neegzistuoja, padėjo ansamblio nariams atsikratyti visų išankstinių nuostatų apie tai, koks turėtų ar galėtų būti šiuolaikinės muzikos ansamblis. 

Savo pasirodymuose „Artisans“ yra linkę teikti skurdžią informaciją apie gyvai atliekamų kūrinių autorius, balansuoti ant rimties ir juoko ribos, čia gausu saviironijos, performatyvumo, netradicinių aprangos sprendimų. Ansamblio instrumentų arsenale galima išgirsti trimitą, kontrabosą, perkusiją, smuiką, kankles, fleitas, ūžynę, didžeridą, lūpinę armonikėlę, harmoniką, melodiką, klavišinius ir elektroniką.

„Albume „synthetic piss“ eksperimentuojame ir su pasenusiomis MIDI garso bibliotekomis, egzistencine nerimo estetika, ankstyvųjų 2000-ųjų popkultūra, „PowerPoint“ skaidrėmis, cringe estetika bei lietuvių liaudies muzikos fetichizacijos perdirbimu į džiaugsmingą garso šiukšlyną,“ – sakė L. Vozgirdaitė.

„Šis albumas gan stipriai išsiskiria mūsų įrašų leidyklos kataloge tiek savo išvaizda, tiek ir skambesiu. Tačiau labai džiaugiamės, kad beveik 30 metų gyvuojanti mūsų leidykla gali būti atvira patiems drąsiausiems kūrybiniams sprendimams. Naujasis „Artisans“ albumas jau sudomino užsienio auditorijas, muzikos įrašų kolekcionierius bei nišines radijo stotis Europoje bei JAV. Kad būtų lengviau suprasti kolektyvo identitetą ir jų pasirinktus raiškos būdus, kartu su videomenininku Vytautu Oškiniu sukūrėme ir trumpametražį filmuką apie ansamblį. Už visa tai esame labai dėkingi Lietuvos kultūros tarybai ir visiems mūsų partneriams,“ – teigė Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Radvilė Buivydienė.

Albumo įrašus ir leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba, projekto partneriai: Lietuvos kompozitorių sąjunga, „Mama Studios“ ir „Green Lakes Pressing“. Albumą „synthetic piss“ galima įsigyti e. parduotuvėje „MusicLithuania.com“, „greenlp.lt“  ir „Bandcamp“, bei pasiklausyti populiariausiose muzikos klausymosi platformose.

---

ARTISANS. „synthetic piss“

Artisans:
Gediminas Stepanavičius – trimitas, kontrabosas, gyvoji elektronika
Dominykas Snarskis – perkusija
Liepa Vozgirdaitė – smuikas, kanklės, elektronika
Kristupas Gikas – fleitos, ūžynė, didžeridas, lūpinė armonikėlė, harmonika
Lukas Butkus – klavišiniai, sempleris, melodika

Įrašyta „Mama Studios“, 2024
Garso režisierius, masteringas: Pranas Gudaitis
Miksavimas: Kristupas Gikas
Albumo dizainas: Benita Gikaitė
Tekstai: Lukas Butkus
Prodiuserės: Greta Jakobsonaitė, Radvilė Buivydienė

Įrėžimas: Dovilis Paliukas
Pagamino: „Green Lakes Pressing“

Vytauto Oškinio trumpametražis filmukas: