Išleistas Broniaus Kutavičiaus muzikos albumas „Praeities laikrodžiai. Muzika styginių kvartetui“

  • 2024 m. gruodžio 4 d.

Pasirodė mūsų muzikos legendos, kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus (1932-2021) muzikos albumas „Praeities laikrodžiai. Muzika styginių kvartetui“. Jį išleido Lietuvos muzikos informacijos centras, o įrašė styginių kvartetas „Chordos“. Albumą nuo šiandien galite įsigyti mūsų e. parduotuvėje „MusicLithuania.com“, „Discogs“, „Bandcamp“ bei pasiklausyti savo mėgstamose platformose.

Prie šio kvarteto (Ieva Sipaitytė – smuikas, Vaida Paukštienė – smuikas, Robertas Bliškevičius – altas, Arnas Kmieliauskas – violončelė) įrašuose prisidėjo būrys kviestinių atlikėjų: Ieva Marmienė – sopranas, Eglė Šeduikytė Korienė – vargonai, Tomas Kulikauskas – varpai, Saulius S. Lipčius – gitara, Kristupas Gikas – fleita. Viename kūrinyje kvarteto altistas Robertas Bliškevičius atliko ir perkusijos partiją. Kompozitoriaus kūrybos apžvalgą ir kūrinių anotacijas albumui parašė Šarūnas Nakas, o leidiniui dizainą sukūrė Neringa Žukauskaitė.

Šiame albume per styginių kvarteto prizmę atskleidžiama ilgametė kompozitoriaus stiliaus raida. Styginių kvartetas Nr. 1 (1971) buvo parašytas metais vėliau negu „Panteistinė oratorija“ (kūrinys, kurį daugelis laiko pirmuoju tikru modernizmo proveržiu tuometinės Lietuvos muzikoje – po uždaros perklausos uždraustas atlikti, savo viešos premjeros jis sulaukė tik po 12 metų). Aleatorinių ir sonoristinių momentų kupinas kvartetas irgi nebuvo sutiktas palankiai – vienas žymus mūsų muzikas (beje, dabar aistringas Kutavičiaus muzikos propaguotojas) apie jį tada sakė: „Tokią muziką tik pliauskomis groti – kam kankinti instrumentus?“ Kompozitorius vėliau prasitarė: „Daugiau prie tokio šiurpaus avangardizmo nebegrįžau“. Beje, tai vienintelis Kutavičiaus kūrinys, parašytas vien tik styginių kvartetui, be kitų atlikėjų – vėliau jam jų vis prireikdavo, arba dėl papildomų muzikos kontrapunktinių linijų, arba dėl kitokių tembrinių spalvų, arba dėl poetinio teksto įprasminimo.

„Ant kranto“ (pagal Jono Meko asketiškai idiliškus eilėraščius, 1972) – jau visai kitokių spalvų kūrinys, čia lyg galima aptikti ir jo būsimojo minimalistinio stiliaus užuomazgas. Kūrinys kelia atlikėjams kitokius iššūkius: aleatorinė ritmo notacija reikalauja, kad ritmas nebūtų mechaniškas – bet kartu ir nenuklystų pernelyg į šalį, kad nesusidrumstų harmonijos tėkmė. Dabar kompozitoriaus to jau nepaklausime, bet galima manyti, kad tai pirmasis šio kūrinio įrašas, skambantis taip, kaip įsivaizdavo jis pats.

Styginių kvartetas Nr. 2 „Anno cum tettigonia“ („Metai su žiogu“, 1980) – tikra lietuviškojo repetityvinio minimalizmo klasika (kartu su dviem metais anksčiau jo sukurta oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“), ir tikrieji lietuviški „Metų laikai“ (čia dar galima prisiminti 2008 m. užbaigtą oratorijų ciklą „Metai“, pagal Kristijono Donelaičio poemą). Kompozitorius to nėra minėjęs, bet galima manyti, kad kūrinys prasideda „Pavasariu“ ir baigiasi „Žiema“ (kaip ir anksčiau minėtieji „Metai“). Kūrinį sudarantys 365 taktai simbolizuoja dienas, varpų dūžių intarpai – mėnesius, tęsiami, vėliau nutylantys vargonų tonai (apytikriai) – metų laikus. Kompozitorius teigia šią idėją susapnavęs ir tuoj puolęs užsirašyti, kad nepamirštų. Taip pat tai geriausia iliustracija to, ko jis sakęs siekiantis savo kūryboje: „Reikia žmogų pritrenkt, „užmušt“ garsais, kad išeitų svirdinėdamas...“ Kūrinys būdavo atliekamas (ir įrašomas) su fonogramos partijoje skambančiais sintezatoriniais vargonais ir varpais. Šis įrašas – pirmasis su kvartetą palydinčiais tikrais instrumentais.

Kūrinyje „Praeities laikrodžiai“ (1977) Kutavičius lyg sugrįžta prie ankstesniojo savo modernizmo, čia esama serijinės ir sonoristinės technikų. Taigi matyti, kad kompozitorių visada domino laiko tėkmės tematika – čia dar galima prisiminti jo vokalinę simfoniją „Epitaphium temporum pereunti“ („Epitafija praėjusiam laikui“, 1998). Dvi kūrinio dalis – „Saulės laikrodį“ ir „Smėlio laikrodį“ – tematiškai vėliau pratęsė „Praeities laikrodžiai II“ dideliam ansambliui (2000), su „Gėlių laikrodžiu“ ir „Žvaigždžių laikrodžiu“.

Į kūrybinio kelio pabaigą kompozitoriaus muzika paprastėja ir skaidrėja. Tai girdima paskutiniuose albumo kūriniuose, parašytuose 2013 metais. Kūrinys „Agni (Vienas penkiose)“ atspindi kitą kompozitorių dominusią – ugnies tematiką (čia dar galima prisiminti jo operą-baletą „Ignis et fides“ arba „Ugnis ir tikėjimas“, 2003). Paskutinėje kūrinio dalyje atlikėjai rečituoja ir dainuoja žodį „ugnis“ penkiomis kalbomis – sanskrito, lenkų, anglų, lotynų, lietuvių. Kompozitoriui vėl prireikė papildomų muzikos linijų ir tembrinių spalvų: atlikimo patogumo dėlei jis buvo parašęs partiją sintezatoriui, per tris kūrinio dalis keičiant būgno, fleitos ir varpų tembrus. Šio kūrinio įrašas – taip pat pirmasis su kvartetą palydinčiais tikrais instrumentais.

„Mamužyte senolyte“ yra Mažosios Lietuvos pamario regiono liaudies dainos (iš Liudviko Rėzos rinkinio) aranžuotė. Daina kupina ir skaidraus, ir geliančio liūdesio: duktė švelniai priekaištauja motinai (kurios – kažkodėl taip atrodo – šiame pasaulyje nebėra), kam ši, taip meiliai ją užauginusi, taip nemeiliai išleido už nemylimo kareivio.

Šiuo albumu kvartetas tęsia Lietuvos kompozitorių monografinių leidinių seriją, kurioje prieš tai buvo išleisti Osvaldo Balakausko styginių kvartetai ir Onutės Narbutaitės muzika styginių kvartetui.

Albumą galima įsigyti Lietuvos muzikos informacijos centro interneto svetainėje MusicLithuania.com“, Discogs“, „Bandcamp“.  Albumo įrašus ir leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Asociacija LATGA. Partneriai: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija.


Turinys:
1. Styginių kvartetas Nr. 1. Con sordino
2. Styginių kvartetas Nr. 1. Pizzicato
3. Styginių kvartetas Nr. 1. Arco

Styginių kvartetas „Chordos“
4. Ant kranto
Ieva Marmienė – sopranas, styginių kvartetas „Chordos“
5. Anno cum tettigonia (Styginių kvartetas Nr. 2)
Styginių kvartetas „Chordos“, Eglė Šeduikytė Korienė – vargonai, Tomas Kulikauskas – varpai
6. Praeities laikrodžiai. Saulės laikrodis
7. Praeities laikrodžiai. Smėlio laikrodis

Saulius S. Lipčius – gitara, styginių kvartetas „Chordos“
8. Agni (Vienas penkiose). 1 dalis
Styginių kvartetas „Chordos“, Robertas Bliškevičius – bongo būgnas
9. Agni (Vienas penkiose). 2 dalis
Styginių kvartetas „Chordos“, Kristupas Gikas – fleita
10. Agni (Vienas penkiose). 3 dalis
Styginių kvartetas „Chordos“, Tomas Kulikauskas – varpai
11. Mamužyte senolyte
Ieva Marmienė – sopranas, styginių kvartetas „Chordos“

Įrašyta „MAMA Studios“, 2023-2024 m.
Garso inžinieriai: Arūnas Zujus, Vytautas Bedalis
Piešiniai ir dizainas: Neringa Žukauskaitė
Anotacijos autorius: Šarūnas Nakas
Vertėjai: Greta Jakobsonaitė, Vyt Bakaitis, Linas Paulauskis
Anglų kalbos redaktorius: Howard Jarvis
Prodiuseriai: Linas Paulauskis, Robertas Bliškevičius