Erika Urbelevič

Pastaruoju metu, ypač Lietuvos ir Amerikos rinkimų fone, vis dažniau kalbame apie socialinius, kultūrinius burbulus. Rinkimuose pirmaujant kandidatui, kurio pažiūros bei vertybės nesutampa su tavo, pasvarstai – kas už jį balsuoja? Juk yra ta nepažįstama dauguma, kurios gyvenimai ir ateities norai skiriasi nuo tavųjų ir natūraliai kyla smalsumas pažinti kitus burbulus. 

Prieš porą dienų socialinėje erdvėje keli kultūros žmonės diskutavo apie burbulų prieinamumą. Buvo iškeltas retorinis klausimas: kaip išeiti iš savojo ir kurgi eiti, kad pažintum kitus? Komentarų skiltyje buvo pateikta (ir rimtai, ir juokais) įvairių pasiūlymų. Siūloma važiuoti į provinciją, aplankyti gimines, priimti skirtingus žmones į draugus socialiniuose tinkluose, savanoriauti, naudotis viešuoju transportu, arba kaip tik likti savame rate ir jį stiprinti. 

Net ir palyginti siaurame Lietuvos kultūros pasaulyje yra daug nepažintų burbulų. Pavyzdžiui, tokiu man atrodė NICHE koncertų ciklas, antrus metus organizuojamas Kauno menininkų namų, nes nišinė muzika nesąmoningai siejosi su kažkuo išskirtiniu, rinktiniu, elitiniu. Nustebau, kai NICHE koncertų ciklo kuratorė Jūra Elena Šedytė šiemet pasiūlė parašyti du tekstus apie du ateinančius renginius lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Nors neturiu muzikinio išsilavinimo, ji kvietė mane iš smalsumo, o aš, savo ruožtu, taip pat iš smalsumo sutikau. 

Po pokalbio su kuratoriais supratau, kad NICHE koncertų ciklas tikrai galėtų atsidurti pasiūlymų eilėje apie išėjimą iš savojo burbulo ir kitų patyrimą. Ciklo programa labai įvairi: barokinė opera (Justina Mykolaitytė), bendruomenės choras („Sodas2123“), opera-performansas („Casta Diva“), eksperimentinio vokalo grupė („Edgy Palates“ + Mike McCormick), avangardinė-pogrindžio grupė („Plié“), dvi atlikėjos lietuvės iš užsienio: sensorinis muzikos performansas („Cosmic Bride“ – Natalija Kharetskaya), eksperimentinė/elektroakustinė muzika (Ugnė Makselytė). 

Tarpdiscipliniškas mąstymas ir balsas-aktyvistas

Tokiai įvairiai programai reikia ir specifinių, „tarpburbulinių“ kuratorių. Jūra ilgą laiką veikė skirtinguose laukuose – nuo akademinio iki alternatyvios šokių muzikos. Jos identitetas – tarpdiscipliniškas mąstymas kuriant, kurį papildo žaisminga, smalsi, ieškanti prigimtis. Jos manymu, kaip tik dėl to ji buvo pakviesta į NICHE ir jos tarpdiscipliniškumas natūraliai atsiskleidžia kuruojamoje programoje. Jai svarbu pristatyti nišinius atlikėjus, kurie paprastai gauna mažiau matomumo (dėl skirtingų priežasčių, iš kurių viena, akivaizdesnė, yra finansavimas), todėl iš dalies šių metų temą, balsą, ji mato kaip balsą-aktyvistą jų atžvilgiu. Ji džiaugėsi, kad dalyvauja ir nišiniai lietuviai atlikėjai iš užsienio, kad į pirmąjį NICHE renginį („Edgy Palates“ + Mike McCormick, „Castadiva“) atėjo įvairaus amžiaus bei socialinių sluoksnių žmonės. Jos ateities planuose – praplėsti ir atlikėjų amžiaus grupę. 

Šiais metais prie NICHE kuratoriavimo Jūra pakvietė prisijungti ir įvairiose disciplinose veikiantį kontratenorą, vadybininką Vaidą Bartušą. Jis užsiima aktyvia koncertine veikla (Europe Choir Akademie, „Jauna Muzika“, „Saulė ir Jūra“), Vokalinio meno tinklo klasterio kūrimu, projektų albumų leidyba. Lietuvoje kartais nutinka taip, kad žmonės įgyja tam tikrų gebėjimų ir priklauso keliems kultūriniams burbulams dėl platesnių finansinių galimybių. Vaidui visgi tai nėra paskata, nes į skirtingas disciplinas jį nuvedė smalsumas. Šių metų NICHE tema – balsas – jam artima, jis jį vadina seniausiu instrumentu pasaulyje, kuris koncertų cikle įgyja naujas formas, atskleidžiamos įvairios jo galimybės. 

NICHE programoje praėjusiais metais buvo bendrai pristatoma nišinė muzika, per trijų koncertų ciklą gilinantis į tris nišų kategorijas: garso meną ir garso dizainą; improvizaciją, kompoziciją; eksperimentinę šokių muziką, o šiemet abu kuratoriai susiaurino NICHE temą ir išskyrė balsą, kuris atsiskleidžia akademinėje-šiuolaikinėje ir elektroakustinėje-alternatyvioje sferose. Pirmoje sferoje – atlikėjai, integruojantys žodinę, grafinę muziką, improvizaciją. Nors remiamasi akademiniu menu, tačiau techniniai įgūdžiai išreiškiami moderniai (Justina Mykolaitytė, „Sodas2123“ bendruomenės choras, „Edgy Palates“).  Antroje nutolstama nuo populiariosios muzikos stiliaus, daug dėmesio skiriama komunikacijai su publika, įtraukiamos įvairios medijos, remiamasi kitomis meno disciplinomis, pavyzdžiui, kostiumų dizainu, vaizduojamuoju ir videomenu, poezija („Casta Diva“, „Plié“, „Cosmic Bride“, Ugnė Makselytė). 

Džiaugsmas netikėtume: kaip šiuolaikiškai interpretuoti baroko operą? 

„Tarpburbuliniai“ kuratoriai pritraukė „tarpburbulinius“ dalyvius. Lapkričio 21 d. koncerte dalyvaus atlikėja, aktorė, menininkė Justina Mykolaitytė. Jos veiklų laukas – taip pat labai platus: ji vedė radijo laidą apie balsą „Vox Vulgaris“, vaidino spektakliuose, performansuose (nuo E. Švedkauskaitės „Žiūrėdama viena į kitą“ iki „Saulės ir Jūros”), dirbo režisieriaus asistente Jaunimo teatre, modeliu, net vienu metu kartu studijavome Filologijos fakultete. Šiuo metu jos veikla labai specifinė – antrus metus ji studijuoja baroko operos dainavimą.

Pereiti iš vieno burbulo į kitą Justinai visada buvo pakankamai paprasta. Nors vaikystėje jai atrodė, kad turi pasirinkti arba aktorės, arba dainininkės karjerą, tik vėliau suprato, kad galima derinti ne tik abu, bet daryti ir dar daugiau. Ji pozicionuoja save skirtingose srityse ne dėl finansinio aspekto, o dėl to, kad nelabai gali apsistoti ties vienu ir jaustis priklausančia vienai bendruomenei. Ji visada buvo smalsi ir ypač paauglystės metais jautėsi turinti įvairių gabumų. Kuriuo keliu bepasuktų – viskas sekėsi neblogai. Netgi matematika.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, aktoriai, jai pažįstamoje valstybinio teatro scenoje, yra pripratę prie tam tikro pasaulio ir jo ribotumo. Jei kūrėjas nori daryti kažką jiems neįprasto, aktoriams gali būti labai sunku perlipti per savo vidinę, susikurtą, užgyventą teritoriją. Justina jaučiasi turinti šį įgūdį, jos negąsdina eksperimentai, ėjimas į dar neišbandytą veikimo scenoje būdą. Būtent dėl to ji atsidūrė ir LMTA barokinės operos dainavimo studijose. Ji į jas įstojo manydama, kad taip taps dar visapusiškesne atlikėja. Vis dėlto ji sako, kad tai – atskiras pasaulis, kuriame reikia labai stipriai stengtis, nuolat dirbti, turėti tvirtą savidiscipliną. Prie tokio tempo, darbo ir mokymosi priprasti nėra lengva. 

Baroko muzika ir jos atlikimas turi savų iššūkių. Justina šiuo metu yra vienintelė studentė Lietuvoje studijuojanti baroko muzikos atlikimą. Taip pat nėra aiški šios specializacijos niša. Galbūt tai negalioja visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje – tikrai. Visų pirma žmonės nežino, kad tai yra atskiras stilius, galbūt ir nelabai nori į jį gilintis. Taip pat pažengusios baroko muzikos rinkos Lietuvoje nėra, barokinės operos beveik nestatomos. Nors, galbūt, tai po truputį keičiasi.

Pokalbio su Justina metu pasiteiravau: „Ką ketini…“. Justinos akyse šmėstelėjo išgąstis, bet vis tiek užbaigiau: „Ką ketini pristatyti NICHE renginyje“? Pasirodo, Justina pagalvojo, kad klausiu „Ką ketini veikti po baroko muzikos studijų“? Šito klausimo net neketinau užduoti, nes filologijos ir meno studijų metu į jį tenka atsakyti tokį didelį kiekį kartų, kad jo neuždavimas kitiems tampa mandagumo reikalu. Atsipalaidavusi, Justina pasakojo, kad vis mąstė apie tai, ką daryti su medžiaga, kurią išmoko per pastaruosius dvejus metus. Ji suprato, kad į ją galima žiūrėti kūrybiškai, nes eiti konvencionaliu meistrystės keliu baroko muzikos atlikime nėra jos tikslas. Ji atranda džiaugsmą netikėtume, klausimų sprendime. NICHE renginyje ji interpretuos barokines arijas akomponuojant elektrinei gitarai. Ja gros muzikantė Goda Sasnauskaitė – Godo Yorke. Justina ir Goda yra panašios tuo, kad Justinai barokinis dainavimas yra pakankamai šviežias, nors jos pagrindinis instrumentas yra kūnas ir balsas, o Godai elektrinė gitara taip pat nėra pagrindinis instrumentas. Ji ja groja rašydama muziką, dainas. Dėl šios priežasties Justina pajuto, kad jos gali susitikti bendrame taške, pasimokyti viena iš kitos ir eksperimentuoti kartu. Tad veikiausiai klausytojams ir Justinos atliekama barokinė muzika, ir jos interpretacija, bus nauja. 

Bendruomenės kūrimo pagrindai

Vilniuje yra keli kultūros kompleksai, kuriuose reziduoja skirtingų sričių menininkai. Žinoma, kai kuriems kompleksams užtenka, kad žmonės prasilenkę koridoriuje pasisveikintų, o kiti, kaip „Sodas2123“, nutaria kurti bendruomenę per įvairias veiklas – nuo koncertų rengimo iki augalų priežiūros oranžerijoje. Reziduojant „Sodas2123“ komplekse sutinki dalyvauti bendruomenės gyvenime ir ten pat reziduojanti „Operomanija” prieš dvejus metus ėmė ieškoti būdo praplėsti bendruomenės užsiėmimus (bei organizacijos edukacijos lauką). Buvo nutarta organizuoti bendruomenės chorą, taip pat dalyvausiantį lapkričio 21 dienos NICHE renginyje. Už jį atsakingas „Operomanijos“ vadybininkas Vaidas Bartušas bei chorų vadovė, vokalo mokytoja, dainininkė Ieva Marmienė. 

Visgi, pradžioje, buvo bijota iššūkių. Choro vadovai baiminosi, kad susirinks „individualistų choras“. Žinoma, būtent toks ir susirinko. Ieva sakė, kad jų choristai yra labai skirtingi, atėję iš įvairių veiklų, specialybių, vieni intravertiški, kiti – ekstravertiški. Tačiau nors ir nebūtinai būdami bendraminčiais jie atėjo į chorą ieškodami bendrumo. 

Choro vadovams pavyko tai, kas dažnai nepavyksta tautoms ar politikams: surinkti individualistus su skirtingais poreikiais į vieną vietą, vienai veiklai ir iš jų sukurti kartu veikiančią bendruomenę. Turbūt svarbiausia jų veikloje yra tai, kad choras nėra orientuotas į rezultatą, meno vystymą, naujų formų paiešką. Choras ir jo veiklos yra susitelkę patys į save – bendruomenės kūrimas yra svarbiausias šio choro tikslas. Ieva ir Vaidas (beje, ne tik kolegos, bet ir draugai) natūraliai pasiskirstė veiklas. Vaidas valandą veda įsidainavimą, o Ieva likusią valandą veda muzikinę dalį. Įsidainavimo metu atliekami ir kiti judesio, dainavimo, kompleksiniai bei suburiantys pratimai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti žaidimu, tačiau vadovai šio žodžio nemėgsta. Norima, kad jie būtų priimami rimtai, nes individualūs žmonės jų metu tampa kolektyvu ir bendruomene. Vaido veiklos raktažodžiai –  eksperimentas, drąsa, saugumas, Ievos – akademiniai įgūdžiai, choristų – žingeidumas. Norėdami jį pasotinti vadovai turėjo plėsti repertuarą, nuo Afrikos genčių prasidainavimų iki folkloro ir klasikos.

Turiu prisipažinti, kad man yra šiek tiek pavydu, jog negaliu dalyvauti choro veikloje. Joje dalyvauja tik buvę arba esami rezidentai. Choro vadovai nesitikėjo, kad jis taps tokiu populiariu ir įdomiu. Pernai metais lankymo atžvilgiu jie buvo atlaidūs, leisdavo prisijungti eigoje, tačiau greitai pastebėjo, kad atėjus naujam nariui kolektyvas „išsiorganizuodavo“, procesas turėdavo lengvai stabtelėti, kad naujam nariui pavyktų įšokti į važiuojantį traukinį. Todėl buvo nutarta, kad kolektyvo branduolys geriausiai lipdosi tada, kai vyksta nepertraukiamas procesas ir šiemet jie į lankomumą žiūri atsakingiau. 

Jeigu kas nors, kaip ir aš, šiek tiek pavydėjo chorui bendruomeniškumo ir veiklų, NICHE renginio metu turėsite galimybę prisijungti prie jų burbulo. Choras į NICHE atveža ne koncertą, o užsiėmimą. Jo metu klausytojai galės tapti aktyviais dalyviais. Trumpiau tariant, choras parodys ne „ką moka“, o „ką veikia“ repeticijų bei užsiėmimų metu, renginyje sukurdami trumpalaikę bendruomenę. Gal tai – neblogas veikimo modelis ateityje bei galimybė tiek menininkams, tiek klausytojams iš vieno burbulo pereiti į kitą. 

---

𝗡𝗜𝗖𝗛𝗘
Šiuolaikinės elektroakustinės muzikos koncertų ciklas

𝗣𝗥𝗢𝗚𝗥𝗔𝗠𝗔

Kauno menininkų namuose:

Spalio 31 d. Grupės „Edgy Palates“ ir Mike McCormick koncertas, performansas „Casta Diva“ (režisierė G. Štiormer, kompozitorė K. Lebedytė, įvaizdis V. Jasulaitytė, atlieka V. Bartušas)
Lapkričio 21 d. Kultūros komplekso „Sodas2123“ bendruomenės choras, Justina Mykolaitytė
Gruodžio 12 d. „Plié“, „Cosmic Bride“
Gruodžio 13 d. „Cosmic Bride“ kūrybinės dirbtuvės

SODAS 2123:

Gruodžio 14 d. Ugnė Makselytė (aka Davaj Bėgam), Jūra Elena Šedytė, Vaidas Bartušas

𝗩𝗶𝘀𝗶 𝗰𝗶𝗸𝗹𝗼 𝗸𝗼𝗻𝗰𝗲𝗿𝘁𝗮𝗶 𝗻𝗲𝗺𝗼𝗸𝗮𝗺𝗶.

Programos kuratoriai: Jūra Elena Šedytė, Vaidas Bartušas
Projekto vadovas: Edvinas Grinkevičius
Komunikatoriai: Skaistė Kaurynaitė-Beniušė, Darius Matonis
Dizainerė: Kornelija Zizaitė
Projektą lydinčių straipsnių autorė: Erika Urbelevič
Videografas: Mikas Zabulionis
Projekto partneriai: Lietuvos muzikos informacijos centras, Kultūros kompleksas „Sodas2123“, VšĮ „Vokalinio meno tinklas”

Projektą organizuoja: Kauno menininkų namai
Projektą dalinai finansuoja: Lietuvos kultūros taryba

---

Projektą „Mic.lt tekstai apie Lietuvos muziką“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.