Šiandien prasidedantis tarptautinis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis truks net aštuonias dienas (spalio 14-21 d.). Jo rengėjai papildė muzikos programą kino seansais ir paskaitomis, kurie kvies džiazo mėgėjus į dar neišbandytas festivalio erdves.

Spalio 14 d. sostinės „Skalvijos“ kino centre prasidės festivalio kino ciklas „Vilnius Jazz Screen Beats“, kuriame – penki žymaus dokumentininko Dicko Fontaine‘o (1938–2023) filmai džiazo tema.

Spalio 18–19 d. „Vilnius Jazz“ pirmą kartą įžengs į MO muziejaus erdvę, kur pristatys tris paskaitas. Jų lektoriai – džiazo ekspertas iš Prancūzijos Terry Quenum‘as, britų fotožurnalistas Philipas Arneillas ir lietuvių filosofas Kasparas Pocius.

Fetivalis „Vilnius Jazz“ yra žinomas ir dėl išskirtinio dėmesio Lietuvos džiazo muzikų kūrybai, ir dėl didžiulės žanrų bei stilių įvairovės. Čia girdėdavome ir tai, ką būtų galima vadinti post-roku arba gal ir post-džiazu, o štai dabar pasigirs ir post-fluxus. Spalio 16 d. Vilniaus Senajame dramos teatre (pagrindinėje festivalio scenoje) skambės poezijos ir perkusijos muzikos duetas – programoje „Post Fluxus Games“ kartu su Vladimiru Tarasovu pasirodys ne kas kitas, o profesorius Vytautas Landsbergis.

Nežinia, kiek iš mūsų žino apie Vytauto Landsbergio susirašinėjimą su vienu iš Fluxus sąjudžio įkūrėjų Jurgiu Mačiūnu, arba apie Landsbergio surengtus fluxus dvasios performansus septintajame dešimtmetyje, skelbusius menkai užmaskuotas politinio protesto žinias. Šįkart, pasirodyme kartu su perkusininku Vladimiru Tarasovu (spalio 16 d.), girdėsime jo parašytą ir skaitomą fluxus dvasios poeziją. Bet tai gali būti ir savotiškas ankstesnių festivalio eksperimentinių idėjų sugrįžimas – prieš kelerius metus naktinėje festivalio programoje kartu su jaunais džiazo muzikantais girdėjome poetą Marių Povilą Eliją Martynenko. (Kita vertus, tai gal ir nėra naujas eksperimentas, veikiau grįžimas prie primirštų šaknų: juk „jazz poetry“ žanro ištakos – dar pirmojoje 20 a. pusėje; ilgą laiką buvęs „užribyje“, jis galiausiai davė impulsą atsirasti ir repo, ir slemo žanrams.)

Festivalyje pasirodys muzikai iš Lietuvos, Prancūzijos, Australijos, JAV, Švedijos, Airijos, JK, Nyderlandų. Vis dėlto, „festivalis garsėja Europoje kaip viena svarbiausių japoniško džiazo scenų. Iki šiol pristatėme jau daugiau kaip pusšimtį japonų solistų ir grupių. Šiemet pavyko pasikviesti iš Japonijos net visą orkestrą, tad norėjosi suteikti jam platesnį kontekstą – taip programoje atsirado japonų džiazo vakaras“, – pasakojo ilgametis festivalio rengėjas Antanas Gustys. Spalio 18 d. pasirodys pasaulinės avangardo ir triukšmo muzikos legendos Otomo Yoshihide suburtas „Special Big Band“, multiinstrumentininko Kondo Tatsuo grupė „K3“. O Japonijos džiazui skirtą vakarą „Vilnius Jazz“ scenoje pradės kitas trio, į kurį tarp japonų įsiterps lietuvių pianistė Gintė Preisaitė.

Šią Danijoje studijuojančią improvizuotoją, kompozitorę ir prodiuserę su partneriais iš Japonijos sieja platus muzikinis akiratis, eksperimentų pomėgis ir bendros muzikinės pažintys. Gintė ką tik gastroliavo Japonijoje, kur grojo su šio trio narių bendražygiais. Vilniaus scenoje jos partneriai bus sempleriais muzikuojanti eksperimentinės eketroninės muzikos žvaigždė Sachiko M ir perkusininkė Aikawa Hitomi.

Spalio 19 d. pagrindinėje festivalio scenoje Lietuvos muzikai pasirodys įvairiose tarptautinėse sudėtyse: Vladimiras Tarasovas kartu su saksofonininku Jonu Raskinu iš JAV, pianistu Stenu Sandellu iš Švedijos, elektronika operuojančiu Timu Perkisu iš Airijos. O kartu su britų saksofonininku Johnu Butcheriu, jo vadovaujamoje programoje „Vilnius Fixations“, gros „Improdimensijos orkestras“ – tai bendras festivalio „Vilnius Jazz“, improvizacinės muzikos platformos „Improdimensija“ ir Hadersfildo šiuolaikinės muzikos festivalio (JK) projektas.

Spalio 20 d. popiet vyks nebeatšaukiama tradicija tapęs konkurso „Vilnius Jazz Young Power“ finalas. Jame pasirodys ne trys, kaip dažniausiai buvo įprasta, o keturi jaunieji kolektyvai arba individai: „Duck Saved Jones“, solistas Dominykas Norkus, „207 Collective“ ir „Moving“. Aktyviai palaikykite savo favoritus – nes, nutikus taip, kad, susumavus komisijos ir publikos balsus, jų atitektų po lygiai pirmų dviejų vietų laimėtojams, persvarą nulems būtent publikos balsai. Koncerte tradiciškai pasirodys ir pernai metų konkurso nugalėtojas – tai tūbininkas Mikas Kurtinaitis, kuris šį kartą nežinia kuo, bet ir vėl nustebins.

Tos pačios dienos vakare – dar vienas mažiau tikėtų festivalio programos momentų sugrįžimas. 1991 m. festivalį užbaigė New Danish Saxophone Quartet, grojęs šiuolaikinės akademinės muzikos (ištisai natomis užrašytus) kūrinius. Panašiai ir šiemet: Vykinto Baltako vadovaujamas ansamblis „LENsemble“, kartu su vokaliste iš Nyderlandų Naomi Beeldens, atliks bene žymiausio Nyderlandų kompozitoriaus, minimalisto Louis Andriesseno kūrinius. Iškalbingos kompozitoriaus nuorodos į kūrinių instrumentų sudėtis, pvz.: „M is for Man, Music, Mozart“ – džiazo vokalistei ir ansambliui, arba „Workers Union“ – bet kuriems garsiai skambantiems instrumentams.

Daug lietuvių džiazmenų (taip pat tarptautinėse sudėtyse) spalio 17-19 d. pasirodys naktinėje festivalio  programoje, naujoje MELLO scenoje (Geležinkelio g. 6). Į šiuos koncertus įėjimas nemokamas.

37-ojo tarptautinio festivalio „Vilnius Jazz“ koncertai vyks spalio 16–20 d. Vilniaus senajame teatre. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Festivalio programa