Kalbino Gabija Dubinskaitė

„Piano Phase Project“, įkurtas pianisčių Monikos Lozinskienės ir Annos Szałuckos (Lenkija/Didžioji Britanija) – tai tarptautinis fortepijoninis duetas, ieškantis naujų būdų pristatyti klasikinę muziką ir parodyti ją nestandartiškuose kontekstuose. Inovatyvus duetas kuria aranžuotes fortepijonui, rašo naują muziką, nuolatos bendradarbiauja su filmų kūrėjais, dailininkais, džiazo muzikantais bei elektroninės muzikos kūrėjais. Naujausias pianisčių projektas „Garso meditacija“ jungia debiutinį dueto albumą ir filmo, kurto Vakarų Kanados miškuose, premjerą. Naujajame albume suskambės C. Debussy, M. Ravelio ir M. K. Čiurlionio kūriniai.

---

Jūsų naujausias projektas, filmas apie Kanados gamtą, yra išties unikalus ir akį patraukiantis kūrybinis darbas. Kas jus įkvėpė šio filmo kūrybai? Kaip sugebėjote suburti tinkamą komandą šiam tarptautiniam projektui?

A: Įspūdingai gražūs Kanados miškų ir gamtos vaizdai bei turtinga kultūra paskatino mus įamžinti šios šalies autentiškumą per muzikos prizmę. Sutelkusios savo idėją ir įkvėptos nepaprastai gražių Sunshine Coast pakrantės vaizdų, sukūrėme jautrią, nesuvaržytą geografinių ribų, patirtį žiūrovams. Taip ir gimė mūsų filmas ,,Garso meditacija”.

M: Pirmą kartą aplankiau Kanadą 2022 metais, pora metų po pirmosios pažinties su šio filmo prodiuseriu Bruce’u Devereux (Kanada). Mūsų bendradarbiavimas prasidėjo nuo mano tinklalaidės ,,openARTed” veiklos pradžios, kurioje iki dabar kalbinu meno pasaulio atstovus. Kelionės metu taip pat susipažinau su japonų dailininke Makiko Kitama. Ji sutiko bendradarbiauti su mumis ir jos dėka šiandien turime nuostabių grafinio dizaino darbų bei piešinių, įkvėptų M. K. Čiurlionio simfoninės poemos ,,Miške”, kuriuos galėsite išvysti filmo premjeros metu – gegužės 23 dieną, Kauno kultūros centre ir gegužės 25 dieną Vilniuje, menų studijoje ,,Artoteka”.

Ar galėtumėte papasakoti daugiau apie tai, kaip pasirinkote muziką šiam filmui? Ar kūrybinio proceso iššūkiai ir aplinkybės nulėmė jūsų pasirinkimus?

A: Kartu su Monika skyrėme daug laiko ieškodamos ir rinkdamos tinkamiausią muziką filmui. Tuo pat metu įrašėme filmą papildantį mūsų debiutinį CD albumą, ,,Garso meditacija’’, kurį galėsite įsigyti filmo premjerose.

M: Savo dėmesį skyrėme muzikai ir kompozitoriams, kuriuos pačios mylime ir vertiname – Raveliui, Čiurlioniui, Debussy. Neatsitiktinai pasirinkome jų kūrinius šiame filme – norėjome sukurti emocinį ryšį tarp Kanados miškų ir žiūrovo, esančio Lietuvoje. Ši idėja paskatino Anną eksperimentuoti su fortepijono ir atmosferinės elektronikos muzikos garsais, kas vėliau tapo ,,Garso meditacijos” garso takeliu.

Kokią patirtį norite padovanoti žiūrovui su šiuo filmu?

A: Labiausiai norėčiau, kad žmonės susižavėtų Kanados gamta bei jos įvairiapuse ir autentiška žmonių bendruomene. Kartu su Monika radome daug sąsajų tarp Gibsono įlankos Kanadoje ir Lietuvos ežerų ir miškų. Tikimės, kad šie gamtos reginiai sudomins kiekvieną žiūrovą, esantį Kaune ir Vilniuje.

M: Norime parodyti universalią muzikos kalbą ir jos gebėjimą panaikinti visus kalbų ir kultūrinių skirtumų barjerus. Norime, kad šis filmas ne tik parodytų, bet ir įkvėptų imtis savo kūrybinių kelionių ir ieškojimų. Nesvarbu, ar tai būtų muzika, kinas, ar kažkas visiškai naujo ir negirdėto. 

Kaip vertinate sandūras tarp klasikinės muzikos ir naudojamų vizualų siužetui papasakoti?

M: Klasikinė muzika yra nesenstanti ir aktuali visuose kontekstuose, tad išimtimi netapo ir šio filmo pastatymas. Sujungus mūsų fortepijono skambesius su nepriekaištingais Bruce’o kinematografijos gabumais, mums pavyko sukurti daugiadimensinę pojūčių patirtį žiūrovui, kuri leis pajausti daugiau nei įprastas filmas ar koncertas.

A: Vizualus ir muziką matome kaip vienas kitą papildančius filmo komponentus. Mūsų tikslas yra atskleisti žiūrovams gamtos grožio stebuklus ir žmogiškuosius ryšius. Kartu su komanda atidžiai dirbome prie filmo garsovaizdžio, kad scenų kaita ir ryšiai būtų sklandūs.

I: Esate klasikinės muzikos atlikėjos. Su kokiais sunkumais susidūrėte keisdamos sau įprastą atlikimo formatą į kino aikštelės aplinką?

A: Filmo formatas reikalauja tikslios muzikos, vaizdo ir atmosferos, kurią bandai sukurti, sinchronizacijos. Turėjome labai atidžiai apsvarstyti laiko ir vietos niuansus, kurie tiesiogiai darė įtaką scenų vientisumui ir perėjimams iš vieno kadro į kitą. Mums buvo svarbu rasti tinkamą muzikos ir filmuojamos scenos derinį, kuri sukurtų harmoningą patirtį žiūrovui.

M: Taip pat turėjome rasti kompromisų, kad išgautume tinkamą atliekamos muzikos ir gamtos vaizdų balansą. Kartais tekdavo paaukoti kūrinio trukmę ir negroti jo iki galo, kad būtų labiau išryškinta stulbinanti Kanados gamta. Kitaip tariant, reikėjo susitaikyti su tam tikrais netobulumais.

I: Ar galite pasidalinti įsimintiniausiomis filmavimo akimirkomis?

M: Įsimintinų akimirkų buvo be galo daug, todėl sunku išsirinkti tik keletą! Man labai patiko groti koncertuose Kanadoje bei pasimatyti su žmonėmis, kuriuos sutikau anksčiau keliaudama po šalį.

A: Man, yra išlikę itin ryškūs prisiminimai iš filmavimo “Oxygen” miško takelyje. Ypatingo grožio vandenynas ir gamtos panorama man paliko neišdildomą įspūdį. Negaliu nepaminėti ir visų kūrybingų žmonių, kuriuos sutikau viešėdama Sunshine Coast pakrantėje.

I: Kaip manote, ar šis filmas prisideda prie gamtos išsaugojimo? Jei taip, kodėl ir kaip?

M: Rodydami nuostabią Kanados gamtą, tikimės įkvėpti žiūrovus saugoti ir branginti gamtą, esančią aplink juos. Prisiminti, kad Lietuvoje irgi gyvename apsupti miškų, o tai yra labai didelė prabanga.

A: Taip pat norėjome išryškinti visų gyvybės formų tarpusavio ryšius ir pabrėžti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą. Norime, kad žmonės po filmo apmąstytų savo santykį su gamta ir rastų būdų, kaip jį pagerinti.

I: Kokių patarimų duotumėte jauniems muzikantams, kurie susidomėjo ir norėtų išbandyti save tokiuose nestandartiškuose projektuose kaip šis?

A: Aš patarčiau nebijoti bendradarbiavimo su kitais menininkais ir išlipti iš savo komforto zonos. Tokio pobūdžio projektai suteikia galimybę atrasti naujus karjeros kelius ir sugebėjimus, tačiau ir priverčia mus suprasti, kad yra daug dalykų, kurių mes neišmanome, ypač jei tai nėra mūsų profesinė sfera.

M: Manau, kad vienas svarbiausių patarimų yra pasitikėti savimi ir likti ištikimu savo kūrybinei vizijai. Nebijokite eksperimentuoti su įvairiomis meno formomis – juk tik per šias, nestandartines patirtis, menininkas gali tobulėti.

I: Taigi kas toliau? Ar ateityje numatoma renginių ir bendrų projektų?

M: Po premjeros Kaune ir Vilniuje toliau šiemet koncertuosime Lietuvoje ir Anglijoje. Taip pat tikimės, kad filmą ,,Garso meditaciją’’ šį rudenį išvys ir Londono žiūrovai.

A: 2025 metus pradėsime su turu Škotijoje, kur grosime aštuoniose skirtingose vietose. Nekantraujame!

Informacija apie filmą