Lietuvos muzikos informacijos centras pačioje metų pabaigoje išleido sklaidos ir skatinimo rinktinę „Zoom In 13“, kurioje pristatomi šeši Lietuvos kompozitorių kūriniai. Į tryliktąjį nuo 2002 metų leidžiamos serijos rinkinį pateko Egidijos Medekšaitės, Žibuoklės Martinaitytės, Godos Marijos Gužauskaitės, Rūtos Vitkauskaitės, Ramūno Motiekaičio ir Alberto Navicko kompozicijos. Visi šeši kompozitoriai, kiekvienas savaip, tarsi mėgina pajungti sau neaprėpiamo masto idėjas ir muzikinę medžiagą. Rezultatas jus nustebins, – teigiama leidinio įžangoje.

„Dabartinė kultūros terpė dažnai orientuota į trumpalaikį dėmesį ir lengvai pasiekiamą malonumą, todėl vis vertingesni tampa tokie kūrybiniai aktai, kuriais siekiama gelmės ir daugiaprasmiškumo. Šiame rinkinyje skambančią Lietuvos jaunosios kartos kompozitorių muziką galima vadinti gyvastinga kūrybos apraiška, kurioje girdėti aukščiausios palaimos aidai“, – apie rinktinę rašo britų šiuolaikinės muzikos kritikas Neilas Luckas. 

Pasak jo, Egidija Medekšaitė kompozicijoje „Sattva“ kuria absoliučiai tektonišką garsovaizdį, į vieną visumą jungdama akordeoną ir elektroniką. Akordeonas tampa kone fiziologišku instrumentu – jo kvapsniai ir švokštimas rezonuoja su nepaprastai turtingu garsu – tokiu visaapimančiu, kad jį, regis, net sudėtinga suvokti. Godos Marijos Gužauskaitės „Perseidų lietus“ irgi pagrįsti banguojančiu kvėpavimu: garsas nesustodamas juda ir, priartėjęs sąlyginio horizonto, kaskart nuo jo nutolsta. Gali būti, kad visa tai vyko dar gerokai iki mums pradedant klausytis ir tęsis per amžius... 

Tam tikrą orbitą brėžia ir Ramūno Motiekaičio „Katabasis“, tačiau čia archetipinis nuolydis – tai ne tiek nevaldomas krytis, kiek nuolatinė krypties paieška. Alberto Navicko muzika kartais vadinama „tykiai melancholiška“. Tai beveik apčiuopiamai galima pajusti klausantis jo „Vakarų saulėtekio“, kur ištaigingame ir visomis spalvomis tviskančiame garso debesyje pasigirdęs neįtikėtinai grynas Eglės Sirvydytės vokalas veda nušvitimo link.

O Rūtos Vitkauskaitės ir Žibuoklės Martinaitytės kompozicijos, atvirkščiai, transliuoja laukinę jėgą, jų užmojai intuityvūs ir nežabotai ambicingi. R. Vitkauskaitė savo kūrinyje perkusijai „Chrysalis“ tarsi mėgina išlukštenti instrumentų kolektyvinės pasąmonės gelmėse glūdinčius fantastiškus nežemiškos kilmės garsus. O Ž. Martinaitytės „Millefleur“ mėginama ieškoti prasmių, vibruojančių „kiekviename šios visatos atome“: klausytojams tarsi siūloma prisiliesti prie smulkiausių trapaus ir plonyčio pirmapradžio muzikinio peizažo detalyčių.

Rinktinė „Zoom In 13“ šiemet pirmąkart išleista dviem formatais. Greta tradiciškai išleidžiamos ir daugiausiai užsienyje platinamos kompaktinės plokštelės, kurios leidybą remia Lietuvos kultūros taryba, visų kūrinių galima legaliai klausytis ir „mic.lt“ grotuve, kurį finansuoja asociacija LATGA.

LMIC inf.