„Sonum Brass Trio“ debiutinė kompaktinė plokštelė „Louder-Quieter“
- 2019 m. lapkričio 20 d.
Idėja suburti ansamblį iš trijų varinių pučiamųjų instrumentų kilo tūbininkui Sergijui Kirsenkai. Jau kelis dešimtmečius jo dėka ir iniciatyva lietuviškas tūbos repertuaras vis pasipildo naujais kūriniais. Daugelį metų grodamas Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre ir nuolat dalyvaudamas šiuolaikinės muzikos projektuose, S. Kirsenka ieško naujų kūrybinių kontekstų savo instrumentui – tiek solinių, tiek ir kamerinių. Taip radosi ir „Sonum Brass Trio“ – Sergijus Kirsenka pasikvietė bendraminčius muzikantus, kurie būtų pasiruošę techniniams iššūkiams, atliekant šiuolaikinę muziką, ir turėtų pakankamai entuziazmo begalinėms repeticijoms, kurių dažnai prireikia siekiant geros kokybės atlikimo.
Anot ansamblio narių, maža kamerinė sudėtis turi savo pliusų – kiekvienas instrumentas gali ryškiau pademonstruoti savo galimybes, tačiau kartu tai ir iššūkis kompozitoriams – ne kiekvienas ryžtasi sukurti kūrinį tokiai neįprastai sudėčiai. Pirmieji kūriniai buvo užsakyti ir sukurti ansamblio dalyvavimui „Druskomanijos“ festivalyje 2013 m. Su kiekvienais metais kūrinių vis gausėjo. Ansamblio mėgstamiausi kūriniai, atlikti Vilniuje, Klaipėdoje, Druskininkuose ir Odesoje (Ukraina) festivalyje „Two Days & Two Nights of New Music“ pateko į pirmąją kompaktinę plokštelę. Debiutinis albumas „Louder-Quieter“ buvo įrašytas ir išleistas 2019 metais MAMA garso įrašų studijoje su garso režisieriais Vytautu Bedaliu ir Arūnu Zujumi, remiant Asociacijai LATGA ir S. Karoso Labdaros ir paramos fondui.
Albume „Louder-Quieter“ (liet. Garsyn-Tylyn) pristatomi 6 lietuvių kompozitorių opusai, demonstruojantys šio unikalios sudėties ansamblio galimybes. Bendradarbiavimas su autoriais buvo gana organiškas procesas – daugelis jų jau yra ne kartą rašę variniams pučiamiesiems instrumentams ir susipažinę su šio žanro specifika. Vienas iš autorių – Artūras Mikoliūnas ir pats yra atlikėjas – fagotininkas, tad gerai išmano pučiamųjų instrumentų subtilybes. Su dauguma kompozitorių kūrybinis bendradarbiavimas vyksta jau nebe pirmą kartą. Kompozitorė Vaida Striaupaitė-Beinarienė yra sukūrusi opusą tūbai ir akordeonui „TubAccordo Duo“, 2009 m. Sergijaus Kirsenkos įrašytą kompaktinėje plokštelėje „acCORPUS simulacrum“. Žibuoklė Martinaitytė yra parašiusi ir paskyrusi du kūrinius tūbininkui Sergijui Kirsenkai – „Atsargiai! Aukšta įtampa!“ (2001) tūbai ir fortepijonui ir „Ab initio“ (2004) tūbai ir elektronikai. Kompozitorius Linas Baltas 2016 m. parašė kūrinį tūbai solo ir simfoniniam orkestrui „RASA“, taip pat atliktą Sergijaus Kirsenkos.
Kompaktinėje plokštelėje „Louder-Quieter“ įrašyti kūriniai savitai traktuoja varinių pučiamųjų ansamblio teikiamas technines bei stilistines galimybes. Andrius Šiurys kompozicijoje „Contents of Broken Tape Records“ (2015) pasirenka mikrotoninės ir sonoristinės muzikos išraiškos priemones, naudoja glissando, frullato bei kitas išplėstinės garso išgavimo technikas. Kūrinio tema buvo įkvėpta kompozitoriaus seniai girdėtos dainos. „Iš visų nebesuvokiamųjų jungčių vienintelė muzika nenustojo stebinti, todėl buvo išbraukta iš sąrašo“ – tai ranka rašytas įrašas kūrinio partitūroje, ženklinantis jo atsiradimo istoriją, idėją bei estetiką.Antrasis albumo kūrinys – V. Striaupaitės-Beinarienės „Oscillations“ (2014), kurio pavadinimas (anglų k. – „svyravimai“, prancūzų k. – „sūpynės“) suponuoja pagrindinę opuso meninę idėją bei raiškos priemones: nenutrūkstantys garsinių sluoksnių svyravimai, slinktys, išraiškos priemonių kaita pereinant nuo solinio-melodinio prie sonorinio-erdvinio skambesio. Kūrinys parašytas naudojant aleatorinę muzikos komponavimo techniką ir šiuolaikines garso išgavimo galimybes – grojimą bei dainavimą vienu metu bei daugiagarsių išgavimo techniką.
Kompozitorius Artūras Mikoliūnas kūrinyje „Forgotten Games“ (2015) tarsi žaidžia garsais, tembrais ir trumpomis frazių nuotrupomis. „Kažkada, visai neseniai, paėmiau pavartyti seną, dar 20-ojo amžiaus pradžios Lietuvoje išleistą knygelę „Švenčių žaidimai“. Vaizdžiai aprašytos metų laikų šventės, žaidimai, burtai, susiję su jomis, mintimis nukėlė mane į senas kaimo sodybas, pilnas skardaus vaikų klegesio, vaiskaus šieno kvapo ir paslapties. Tas begalinis žmogaus ir gamtos artumas. „Užmiršti žaidimai“ – lyg duslus aidas tos mažos knygelės. Kažkiek nostalgijos.. .kažkiek smarkumo... kažkiek meilės“ – taip poetiškai savo opusą pristato autorius.
Ketvirtasis albumo kūrinys, tapęs ir pačios kompaktinės plokštelės pavadinimu – Ž. Martinaitytės „Louder-Quieter“ (2014). Šios Niujorko gatvių šurmulio inspiruotos kompozicijos pagrindinis muzikos raiškos elementas – dinamika. Tai tarsi dinamikos studija variniams pučiamiesiems, kur crescendo ir diminuendo principas taikomas tęsiamiems bei pulsuojantiems garsams ar kintančiai jų sekai. Nuolat išryškėjančios įvairios trukmės dinaminės bangos tarsi sukuria muzikinį šviesos ir šešėlių žaismą.
Lino Balto kompozicijos „Sparkling“ (2015) (liet. žėrintis, kibirkščiuojantis, blizgantis) pagrindinis variklis – aiški, pulsuojanti ritmika, trumpų ritminių bei melodinių motyvų pasikartojimai instrumentinėse partijose, kuriantys žėrėjimo, mirgėjimo efektą. Albumą užbaigiantis Jono Jurkūno kūrinys „Three Modern Dances“ (2015) – kiek žaismingas kūrybinis sprendimas. Autoriaus žodžiais tariant, „buvo rasta kasetė su nežinoma muzika. Kasetė pakliuvo šiuolaikiniam kompozitoriui į rankas. Šios kasetės muziką jis remiksavo, rekomponavo. Choreografai nusprendė pastatyti šiuolaikinį šokį pagal šią muziką. Įrašė į kasetę ir pametė.“
Kompaktinę plokštelę galima įsigyti čia.
„Sonum Brass Trio“ koncertinė veikla: šiuolaikinės muzikos festivaliai „Druskomanija“ (2013, 2014, 2015), „Muzikos ruduo“ (2014; 2015) Lietuvoje; „Two Days and Two Nights of New Music“ (2019) Ukrainoje bei surengti koncertai įvairiose Lietuvos salėse.
„Sonum Brass Trio“ Facebook puslapis
LMIC inf.