Netekome kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo
- 2019 m. kovo 26 d.
Kompozitoriaus laidotuvės vyks kovo 29d., penktadienį, 10.00 val. Sudervės žydų kapinėse Vilniuje (Sudervės kl. 28).
Anatolijus Šenderovas gimė 1945 m. Uljanovske, Rusijoje. 1967 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Lygiagrečiai (1965–1967) tobulinosi tuometinėje Leningrado Rimskio-Korsakovo konservatorijoje, Dmitrijaus Šostakovičiaus mokinio Oresto Jevlachovo kompozicijos klasėje. 1990 m. stažavo Tel Avivo Samuelio Rubino muzikos akademijoje.
1962–1967 m. Anatolijus Šenderovas dirbo fortepijono mokytoju Vilniaus karininkų namų muzikos studijoje, 1967–1968 m. dėstė teorines disciplinas Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1972–1976 m. jis dirbo Vilniaus plokštelių studijos redaktoriumi, 1976–1980 m. – tuometinės Vilniaus pedagoginės mokyklos dėstytoju. 1995–1996 m. buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos atsakinguoju sekretoriumi. Nuo 1996 m. kompozitorius visą profesinį laiką ir dėmesį skyrė tik kūrybai.
1997 metais Anatolijus Šenderovas apdovanotas aukščiausiu nacionaliniu kūrėjo įvertinimu, įrodančiu išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Gausiame kompozitoriaus kūrybiniame palikime – keturi baletai, keliolika koncertinio žanro kūrinių, beveik trys dešimtys orkestrinių partitūrų, apie keturiasdešimt kamerinių kompozicijų, dešimtys vokalinės ir instrumentinės solinės muzikos kūrinių, kūryba vaikams, dramos spektakliams ir kino filmams.
Specifinė derminė spalva, aritmiška, improvizacinė muzikinės medžiagos plėtotė, kūrinio auginimas iš tam tikro teminio motto, ryškus emocingumas ir lyg peilio ašmenys užaštrinti kontrastai – visa tai suteikė Anatolijaus Šenderovo muzikai ryškų atpažįstamą skambesį, kuriam netrūko magiškos energetikos. Joje tarsi susipynė archajiški rytietiškos muzikos motyvai ir abstraktesni europietiškos atonaliosios muzikos bruožai. Kūryboje jis nedeklaravo prisirišimo prie kokios nors vienos komponavimo sistemos, tačiau kiekviename kūrinyje iš gausybės naudojamų priemonių atrinkdavo, jo manymu, svarbiausias konkrečiam kūriniui.
Pasak muzikologės Beatos Baublinskienės, kompozitorius savo kultūrines, kraujo šaknis pradėjo aktyviai tyrinėti apie 1990-uosius Izraelyje, kai byrant Sovietų imperijai jos buvę piliečiai jau galėjo nuvykti į tolimus Vakarus (ir Rytus) ir be pasekmių parvykti atgal. Tai lėmė, jog kompozitorius savo brandžioje kūryboje vakarietišką kompozicijos priemonių arsenalą sujungė su archajiškai Rytų muzikai būdingomis intonacijomis ir improvizaciškumu.
Savo kūryboje autorius daug dėmesio skyrė sakralinei tematikai, pasitelkdamas Senojo ir Naujojo Testamento siužetus ir tekstus hebrajų bei lotynų kalbomis. Gilinosi į seniausius kultūros klodus ir biblines idėjas, naudojo sefardų, aškenazių ir litvakų tradicinės muzikos elementus. „Ši kultūrų ir net, sakytume, civilizacijų amalgama suteikė pastarųjų dešimtmečių Anatolijaus Šenderovo muzikai ryškų skambesį, prabylantį į klausytoją liepsningu emocingumu“, – 2015 m. prieš interviu su Anatolijumi Šenderovu rašė Beata Baublinskienė.
Anatolijaus Šenderovo muzika puikiai įsiliejo į europiešiką naujosios muzikos kontekstą, jo kūriniai atlikti keliose dešimtyse tarptautinių muzikos festivalių ir pasaulio koncertų salių Europoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kt. Jis taip pat yra kelių tarptautinių kompozicijos konkursų laureatas, tarp kurių ryškiausia Europos kompozitoriaus premija „young.euro.classic“ festivalyje Berlyne, pelnyta 2002 metais už Koncertą violončelei ir simfoniniam orkestrui „Concerto in Do“, sukurtą kompozitoriaus bičiuliui, violončelininkui Davidui Geringui.
Po pastarojo „Concerto in Do“ atlikimo Berlyne, vienas įtakingiausių Vokietijos dienraščių „Die Welt“ rašė: „Pasaulinių premjerų pasaulį pernelyg užvaldęs drąsos trūkumas, bent jau koncertinio žanro kūriniuose – tarsi kompozitorius būtų įsitikinęs, kad publika jo vis tiek nepamėgs. Visai kitaip buvo su nauju Lietuvos kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo violončelės koncertu Berlyno jaunimo orkestro festivalyje „young.euro.classic“. <...> Ir nieko nuostabaus, kad Šenderovas nedangsto savo pusvalandžio trukmės virtuoziškos atakos pretenzingais figos lapeliais. Vagneriškai žėrinčio kontrabosų gaudesio fone nenugalimojo Davido Geringo sujaudintą violončelės klyksmą orkestras perkeičia į styginių tutti. Spalvingas „kasdieniškasis“ romantizmas (su kompozitoriumi, atliekančiu čelestos partiją!) – iš tradicijos išaugantis muzikos stebuklas.“
Pagrindiniu kompozitoriaus inspiratoriumi, patikimu partneriu ir aktyviu atlikėju tapo Vilniuje gimęs minėtasis violončelininkas Davidas Geringas, kuriam Anatolijus Šenderovas parašė ar pritaikė keletą ryškiausių savo kūrinių. Davidui Geringui dedikuotos kompozicijos įsitvirtino nuolatiniame „operatyviajame“ violončelininko repertuare, juos atlikėjas nuolat įtraukia į programas, koncertuodamas įvairiuose pasaulio miestuose, darydamas įrašus užsienio leidėjams. Šios muzikinės partnerystės dėka Anatolijaus Šenderovo muzika įveikia daugelio valstybių sienas ir išlieka gyva.
Lietuvos muzikos informacijos centro inf.
