Subtilūs prisilietimai prie garsų, kontempliatyvus estetizmas, asketiška sugestija – visu tuo įkūnijama Dianos Čemerytės muzika. Neretai moteriškai švelnus, perregimas skambesys, be kita ko, nulemtas ir tembrų pasirinkimo (pastaruoju metu autorės ypač mėgstama fleita), susitinka su viduramžių menui būdingu grynumu ir asketiškumu, sintezuodamiesi į anti-ekspresyvų, užtat rafinuotą ir tyla gausiai inkrustuotą garsovaizdį. Pasižvalgyti po dabartines D. Čemerytės, šiuo metu gyvenančios Vokietijoje, kūrybines trajektorijas įmanu sekant dviem gijomis – grigališkojo choralo ir feminizmo.

„Grigališkasis choralas – mano meilės išraiška viduramžių menui“ (D. Čemerytė). Postmodernios šio žanro refleksijos formuoja ryškų taką kompozitorės kūrybinėje kelionėje, o estetiniu požiūriu šis senosios muzikos fenomenas, galima sakyti, glaudžiai korealiuoja su autorės meninėmis pažiūromis ir inspiracijos versmėmis. Visuomet vertinusi senąją muziką, žinias apie grigališkąjį choralą gilinusi specialiuose kursuose, D. Čemerytė ir dabar lieka ištikima grigališkajam choralui, nors santykis, anot kompozitorės, po studijų pakito. Anksčiau neužčiuoptos šio žanro briaunos atsivėrė giedant prof. Godehardo Joppicho suburtame grigališkojo choralo ansamblyje Frankfurter Choralscola: „Grigališkąjį choralą profesorius aiškino per biblinę žodžio reikšmę, semiologijos (neumų) prasmę žodžio reikšmei ir visos giesmės struktūrai. Man, pratusiai sureikšminti melodijos svarbą, tai buvo visiškai nauja. Tai ir juntama mano kūryboje: ankstesniuose kūriniuose choralą naudojau empyriškai, o vėlesniuose opusuose, kaip Vidi Aquam projekte, visą dėmesį tikslingai telkiau į choralo tekstą, įdėmiai gilinausi į kiekvieną grigališkosios giesmės žodį.“

D. Čemerytė įkvėpimo semiasi iš meno – keletas jos kūrinių inspiruoti vizualiųjų patirčių, kaip antai Pablo Piccaso kūrybos įkvėptas opusas gitarai ir violončelei Dygiose žolėse stovi vienišas Picasso (2003), ar Claude‘o Monet darbų išprovokuotas Bild ohne Rahmen kameriniam ansambliui (2005). Kūrybą stimuliuoja ir gera literatūra bei, be abejo, senoji viduramžių muzika. Pastarosios kuklus, grynas grožis ir kontempliacinis pobūdis dera su kūrėjos estetinėmis nuostatomis – o galbūt jas ir formuoja: „Esu estetė, žaviuosi estetiškais kūriniais / menininkais: Rimu Tuminu, Luchino Visconti, Alessandro Baricco, Johnu Taverneriu, Helmutu Lachenmannu, Hildegarda von Bingen. Nepaprastai vertinu kompozitoriaus Salvatore Sciarrino kūrybą.“

Vienas iš ryškiausių pastarojo meto kompozitorės meilės grigališkajam choralui įrodymų – projektas Vidi Aquam sopranui ir fleitų kvartetui (2012), anot autorės, išsiskyręs senosios ir naujosios muzikos sinteze. Pati kūrėja opusą įvardija kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų profesinės veiklos įvykių, kuris suteikė galimybę bendradarbiauti su Frankfurter Choralschola ir jo buvusiu vadovu Godehardu Joppichu. Anot D. Čemerytės, nuostabi patirtis buvo šio projekto atlikimas Pažaislio vienuolyno bažnyčioje; sėkmės lydimas kūrinys 7 kartus nuskambėjo Lietuvoje ir Vokietijoje.

Tarsi viduramžių muzika – neskubriai, koncentruotai ir tikslingai – teka ir D. Čemerytės kūrybinis procesas. „Man svarbūs visi mano kūriniai, ar tai butų operėlė vaikams, ar stambios apimties opusas, kaip Vidi Aquam. Į visus sudėta daug darbo. Kadangi rašau po vieną ar du opusus per metus, kiekvienam iš jų skiriu maksimalų laiką ir dėmesį.“ Kaip kompozitorės muzika neperkrauta garsais, taip ir kūrybos „tankumu“ autorė pretenzijų stulbinti neturi, užtat kiekviena kompozicija kūrybinėje horizontalėje tampa ryškiu tašku, kurio gyvybingumu galima dėmesingai rūpintis. D. Čemerytė: „Operėlė vaikams Vienaragio mįslė 2013 metais du kartus atlikta visiškai išparduotame Vilniaus valstybiniame mažajame teatre. Vasario mėnesį padarėme šios operėlės įrašą su gyvais instrumentais ir tikimės išleisti knygą visai šeimai su kompaktine plokštele. 2011 metais sukurtas trio Siluetai, šešėliai, vizija irgi jau ne kartą skambėjo Vokietijoje, neseniai Furore leidykla išleido šio kūrinio natas.“ Kompozitorė džiaugiasi, kad realizuodama pastarąjį kūrinį bendradarbiavo su Interface ansambliu, kurio nariai – prestižinės Ensemble Modern akademijos absolventai. Kaip įsimintinus profesinės veiklos taškus  D. Čemerytė mini dar kelias partnerystes su atlikėjais. Viena jų – su Auryn styginių kvartetu (Echo Klassik prizininkais): šis kolektyvas 2009 m. Kaselio (Vokietija) muzikos dienose atliko tais metais parašytą kvartetą Jahre ohne Mozart (Metai be Mocarto). Kita kūrybinė „komunikacija“ įvyko su tėvynainiais – duetu Duo Strimaitis, kurio įgrotoje kompaktinėje plokštelėje Pas de deux (2008), be kitų lietuvių kompozitorių kūrinių, skamba ir D. Čemerytės opusas smuikui ir fortepijonui tuo pačiu pavadinimu.

Moteris ir kūrėja. Lietuvoje moteris kompozitorė – anoks netikėtumas, ypač žvalgantis jaunesniųjų kūrėjų frontuose bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koridoriuose. Regis, feministės turėtų būti labiau suinteresuotos situacija Vokietijoje. Anot D. Čemerytės, „Vokietijoje – ir ne tik – koncertų programose vis dar dominuoja vyriška kūryba. Pažiūrėkime į žymaus šiuolaikinės muzikos festivalio Donaueschingen programą: taip, ten irgi skamba moterų kompozitorių kūriniai, bet jie sudaro tik labai mažą procento dalį didžiulės vyriškos muzikos kiekyje.“ Tenykštė pozicija moterų atžvilgiu – galima sakyti, maskulo-centristinė – prieš 25 metus išprovokavo leidyklos Furore verlag, publikuojančios vien moterų kompozitorių kūrinius, įkūrimą. Apie feministiškai orientuotą jos veiklą D. Čemerytė pasakoja: „Prieš 25 metus įkurta leidykla tuo metu buvo tikra sensacija – niekas netikėjo, kad iš moterų kūrybos galima užsidirbti pinigų. Ir, apskritai, tai skambėjo labai nerimtai: moteris ir kūrėja? Leidyklos įkūrėja siekia, kad moterų opusai vis labiau prasiskverbtų į koncertų, operos teatrų sales, radijo eterį. Furore leidyklos bene didžiausias indėlis – seniai pamirštų kompozitorių kūrinių prikėlimas (seniausia jų publikuojamos muzikos kompozitorė siekia 16 amžių). Kaip sako pati leidykla, ji gyvena iš 18-19 amžiaus moterų kūrybos. Leidyklos dėka vėl prikelti ir išleisti 150 Fanny Hensel kūriniai.“ Ši leidykla yra išleidusi ir D. Čemerytės kūrinių (publikuoti Siluetai, šešėliai ir vizija, Bild ohne Rahmen ir keletas kūrinių įvairių autorių rinktinėse) – kompozitorė labai vertina šį bendradarbiavimą, beje, inicijuotą pačios leidyklos. Kūrėja kalba apie sankirtas su Furore Verlag: „Leidykla mane pati susirado per Frankfurto Frau und Musik archyvą. Ji 2005 metais festivalio Kasseler Musiktage užsakymui ieškojo jaunos moters kompozitorės. Archyvas rekomendavo mane; be to, leidykla įsipareigojo išleisti šiam užsakymui skirtas kūrinio natas. Po to sekė kitos natos...“

Toliau sekant feminizmo giją, čia įsikomponuoja ir tolesni kompozitorės planai – vėlyvą rudenį Vokietijoje suplanuotas moterų kūrybos sklaidą palaikantis projektas „Hildegarda von Bingen ir naujoji muzika“, kurio programos idėja, anot autorės, yra sujungti kūrybą keturių moterų, kurių visų opusus sieja krikščioniškas-sakralus pagrindas. Greta H. von Bingen kūrybos skambės D. Čemerytės, rusų kūrėjos Sofijos Gubaidulinos ir rumunės Violetos Dinescu kompozicijos, o vakaro solistė bus kroatų kilmės akordeono atlikėja Mirjana Petercol: „M. Petercol – unikali menininkė, nuostabi tiek šiuolaikinės, tiek viduramžių muzikos žinovė, taip pat aktyvi gotiškojo portatyvo propaguotoja. Šioje programoje šalia mano, V. Dinescu ir S. Gubaidulinos opusų akordeonui solo, skambės jos atliekamos H. von Bingen giesmės,  pritariamos jau minėtu gotiškuoju portatyvu“, planais dalijasi D. Čemerytė.

Šiuo metu – pasak jos pačios – kompozitorės, mamos ir pedagogės veiklas derinanti kūrėja žada pasidalinti savo muzika ir tėvynėje. Artimiausiuose D. Čemerytės planuose – rudenį numatomas autorinis koncertas Vilniuje, organizuojamas Lietuvos kompozitorių sąjungos (atlikėjai – Čiurlionio styginių kvartetas ir akordeonistas Raimondas Sviackevičius). Programoje numatyti anksčiau sukurti kūriniai styginių kvartetui Ave Maris Stella, oder zehn Minuten mit Organum (2001) ir Lamentation (2003), Jahre ohne Mozart (2009) versija styginių kvartetui ir akordeonui bei naujas opusas akordeonui solo Tepra.

Paulina Nalivaikaitė