Vytautas Barkauskas skina vasaros derlių

nuotrauka: Arūnas Baltėnas

Naujausio Vytauto Barkausko kūrinio koloratūriniam sopranui ir aštuonioms violončelėms - Lune à l'aube d'été (Mėnulis vasaros priešaušryje), op.123 - pasaulinė premjera spalio pradžioje įvyks "Schiermonnikoog" festivalyje Olandijoje, kur ją atliks kanadietė Karen Wierzba ir specialiai šiai progai suburtas violončelių oktetas. Kūriniui buvo pasirinktas vieno žymiausių šiuolaikinių prancūzų poetų Philippe'o Jaccottet tekstas. "Mane sužavėjo ypatingas, nežemiškas poetinio teksto subtilumas, pagavus spalvų ir erdvės pojūtis", - teigia kompozitorius, šio teksto inspiruotam kūriniui apibūdinti taikantis savo paties sugalvotą "superimpresionizmo" sąvoką. Ją šiek tiek paaiškina tai, kad naujosios kompozicijos sumanymą motyvavo ne tiek prancūzų impresionistinių tradicijų tąsa ("...konkuruoti su Debussy būtų beprasmiška", - pripažįsta Barkauskas), kiek jo paties šią vasarą patirti išgyvenimai ir nauji įspūdžiai. Jie įkūnyti taip pat ir kūrinyje Vasara 2004. Nida, op.121 styginių kvartetui, kurio premjerą Thomo Manno festivalyje Nidoje šią vasarą atliko Kauno styginių kvartetas. Šiame vasariniame opuse kompozitorius teigia įsivaizdavęs Johanną Sebastianą Bachą, užsukusį aplankyti Thomą Manną jo vasarnamyje Nidoje, o jo muzika dvelkia alsinamai karštos vasaros popietės nuotaika.

"Schiermonikoog" festivalis Olandijoje Barkauskui šiemet bus jau septintas, kuriame jis kviečiamas dalyvauti su savo kūriniais - šįkart kaip reziduojantis kompozitorius. Be premjerinio kūrinio, sukurto festivalio užsakymu, Olandijoje bus atlikti dar keturi Barkausko kameriniai kūriniai, tarp jų nauja Dviejų monologų altui (1983) redakcija japonų altistei Nobuko Imai. Su šia atlikėja Vytautas Barkauskas turėjo progos bendradarbiauti ir kitoje šios vasaros premjeroje: birželio 27 d. Nobuko Imai su prancūzų smuikininku Pilippe'u Graffinu ir Roberto Šerveniko diriguojamu Vilniaus festivalio orkestru pagriežė Vilniaus festivalio užsakytą Duo concertante, op.122. Šis dvigubas koncertas skirtas žymiems japonų diplomatams, humanistams Chiune Sugiharai ir jo žmonai Yukiko, kurie reziduodami Barkausko gimtajame Kaune 1940 metais išgelbėjo nuo holokausto per dešimt tūkstančių žmonių, išdavę jiems tranzitines vizas į Japoniją - vadinamąsias "Vizas į gyvenimą". Kūrinio dedikacija, kaip ir pirmieji jo atlikėjai, išplečia kūrinio kontekstą nuo Vakarų Europos iki Tolimųjų Rytų. "Tikiuosi, kad mano kūrinyje klausytojai pajus ir švelnų japonišką koloritą, tą sugestyviai paslaptingą perkusijos skambesį, ir prancūzišką eleganciją", - vylėsi kompozitorius prieš premjerą.

Tai koncertinė, "žaidybinė" muzika, panašios stilistinės spalvos, kaip ir pernykštis koncertas smuikui Žaismė (Jeux). Duo concertante juntama ir japoniškų motyvų (nors "japoniški" jie, matyt, ne daugau nei, tarkim, Puccini Madame Butterfly), ypač mušamųjų instrumentų partijoje, kuri šiame kūrinyje itin svarbi. Penkių dalių kūrinio finale nuskambėjo ir "japoniški" būgnai bei sutartinis visų atlikėjų šūksnis - gal kiek "populistiniai" gestai, o gal simboliniai?
Beata Leščinska, 7 meno dienos

Draugiški santykiai su atlikėjais, jų psichologijos suvokimas, pasitikėjimas jų techninėmis galimybėmis ir skoniu, tam tikros interpretacinės laisvės suteikimas, dėmesys klausytojui - visa tai galėtų paaiškinti Barkausko kūrybos žanrinę įvairovę, akivaizdžiai koncertinį, virtuozinį jos pobūdį ir ilgalaikį gyvavimą atlikėjų koncertiniame repertuare. Barkauskas: "Viskas išplaukia iš kūrybinių ryšių su atlikėjais. Manau, autoriui labai svarbu, kad atlikėjas savo noru imtųsi atlikti jo kūrinį ne tik per premjerą. Pabrėžčiau man itin svarbią jungtį - atlikėjo norą konkretų kūrinį groti ir publikos norą jo klausytis. Tada ir "eina" kūrinys per pasaulį".

"Publika šėlsta", - buvo rašoma po Duo concertante premjeros "Vilniaus festivalyje", o 120 jaunų Europos Sąjungos Jaunimo orkestro atlikėjų pasitiko kompozitorių džiaugsmingais šūksniais, kai dirigentas Paavo Järvi pristatė jiems Konzertstück Nr.2 autorių, atvykusį į savo kūrinio repeticiją prieš orkestro koncertus "Kristupo vasaros" ir Pažaislio festivaliuose rugpjūčio mėnesį. Netrukus Barkausko muzikos atlikėjų būrys turėtų dar prasiplėsti - Tarptautinis Jaschos Heifetzo konkursas, įvyksiantis 2005 metų vasario mėnesį, jam užsakė privalomą pjesę smuikui solo. Iki šiol kompozitorių pasaulyje garsino jo Partita smuikui solo, op.12 (1967), jau per trisdešimt metų atliekama ir įrašinėjama visame pasaulyje ištisos plejados garsių smuikininkų - Aleksandro Livonto, Gidono Kremerio, Raimundo Katiliaus, Philippe'o Graffino ir kitų. Reikšdamas gilią pagarbą jų darbui, kompozitorius dažnai kartoja frazę: "Geriausi mano atlikėjai - tai ne tik mano alter ego, bet ir geriausi mano muzikos vadybininkai bei ambasadoriai".

Lietuvos muzikos link Nr. 9