Jubiliejinio "Klangspuren Schwaz" festivalio pėdsakai veda į Lietuvą

Nuo pat 1994-ųjų rugsėjo, kai Tirolyje pirmą kartą buvo surengtas tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis Klangspuren Schwaz, festivalio rengėjai kiekvienais metais mėgina susekti, kur link veda naujojo garso pėdsakai (vok. Klangspuren). 10 metų intensyvių paieškų nenuėjo perniek - "Klangspuren Schwaz" tapo vienu reikšmingiausių šiuolaikinės muzikos festivalių Austrijoje, kurio misija - pristatyti naująją muziką iš viso pasaulio, ištraukti ją iš visokių "egzotiškų pakampių" ir suteikti galimybę į ją įsiklausyti.

Atsižvelgę į besiplečiančios Europos bendrijos iššūkius (ypač šiemet, kai į ES įsitraukia 10 naujų narių), "Klangspuren" programos sudarytojai nutarė iš Šiaurės kraštų, keletą pastarųjų metų buvusių festivalio programose dėmesio centre, patraukti į Europos rytus. Šiemet ypatingas dėmesys, pristatant ryškiausius kūrėjus bei pasikviečiant žymiausius atlikėjus, skiriamas Lietuvai, Vengrijai ir Slovėnijai. Vengrijai atstovaus pripažintas dirigentas ir kompozitorius Peteris Eötvösas bei viena reikšmingiausių dabarties muzikos asmenybių laikomas György Kurtágas. Ryškiausiu slovėniškosios programos dalies akcentu turėtų būti trombonininko ir kompozitoriaus Vinko Globokaro kūryba.

Lietuviškas skambesys dominuos visą pirmąją "Klangspuren" festivalio savaitę. Dėmesio centre atsidurs vienas aktyviausių naujosios kartos lietuvių kompozitorių - Vykintas Baltakas. Scenoje jis atsiskleis ne vien kaip įvairiapusis kūrėjas, bet ir kaip "Gaidos" ansamblio dirigentas. Taip pat numatytas Vykinto Baltako pokalbis su buvusiu Lietuvos valstybės vadovu, muzikologu ir pianistu Vytautu Landsbergiu.

Net ir ne itin įdėmūs "Klangspuren" festivalio klausytojai-pėdsekiai neabejotinai turėtų pastebėti jaunosios Ramintos Šerkšnytės kūrybą, kuriai būdinga psichologinių būsenų sugestija, ypatingas dėmesys muzikos dramaturgijai. Greta naujos, specialiai festivaliui rengiamos kompozicijos smuikui ir ansambliui, kurią atliks Irvine'as Arditti bei "Gaidos" ansamblis, skambės Šerkšnytės "Rytų elegija" styginių kvartetui, 2003 m. lietuvių kompozitorių kūrinių rinkimuose pelniusi geriausio kamerinio kūrinio apdovanojimą. Pasak autorės, šią muziką inspiravo Aleksandro Sokurovo to paties pavadinimo filmas, jo veriantis liūdesys, įsiklausymas į nostalgišką gamtos grožį. Pirminiai kūrinio garsinės medžiagos impulsai kilo iš vėjo ūžesio, lapų šnarėjimo, vandens čiurlenimo ir elegiško "tylos" alsavimo.

Tokios romantikos sunku būtų tikėtis iš Vytauto V. Jurgučio, kurio "Elipses" po sėkmingos premjeros 2003 m. "Gaidos" festivalyje į savo programą įtraukė žymusis Arditti kvartetas. Regis, specialiai šiems šiuolaikinės muzikos virtuozams ir skirta stulbinanti aukščiausio lygio ekvilibristika, manipuliuojant neįtikimiausiais styginių štrichais.

Dar vieną kompoziciją specialiai Arditti kvartetui kuria Onutė Narbutaitė. Kovo pradžioje jos grandiozinio opuso "Tres Dei Matris Symphoniae" simfoniniam orkestrui ir chorams premjera nuskambėjo per "Musikfesttage am Oder" atidarymą, sukeldama audringą kritikų ir klausytojų susižavėjimo bangą. Keletas Simfonijose epizodiškai šmėkštelėjusių idėjų "nubyrėjo" ir į naująjį kvartetą, kurį pati kompozitorė vadina savotišku intymiu atokvėpiu prieš imantis naujų simfoninių partitūrų. Kurdama tokiems rafinuotiems kamerinės styginių muzikos meistrams kaip Arditti kvartetas, kompozitorė pripažįsta nesistengianti specialiai taikytis prie jų stiliaus ir laisvai atsiduodanti intuityviam rašymui iš anksto apsibrėžtoje ir itin vientisoje erdvėje.

Kartu su lietuvių muzikos kūrėjais "Klangspuren Schwaz" festivalyje dalyvaus geriausi Lietuvos šiuolaikinės muzikos atlikėjai - vos prieš pustrečių metų susikūręs, tačiau jau įspūdingų programų parengęs "Gaidos" ansamblis bei ambicingų jaunų muzikantų suburtas styginių kvartetas "Chordos".

2004 m. "Klangspuren Schwaz" festivalis vyks rugsėjo 10-26 dienomis Švaco (Schwaz), Vatenso (Wattens), Insbruko (Innsbruck), Rotholco (Rotholz) ir kituose Tirolio regiono miestuose.

Lietuvos muzikos link Nr. 8

nuotraukos: Arūnas Baltėnas