Herkus KUNČIUS | Kompozitorius, kosmonautas ir kosmosas
Šaltojo karo metu vykstant kosminėms lenktynėms, SSRS buvo vykdoma ir šoninė socialinė programa pagal komunistinio režimo standartus. Taip XX a. 7 deš. Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje lankėsi antrasis planetos kosmonautas Germanas Titovas, į savo oficialaus vizito dienotvarkę įtraukdamas ir susitikimą su Lietuvos TSR kompozitorių sąjungos atstovais. Apie šį istorinį praeities epizodą rašo postmodernizmo eseistas, silpnesnių nervų kritikų dažnai vadinamas skandalingu ir provokuojančiu Lietuvos rašytoju – Herkus Kunčius.
Nuo seniausių laikų kompozitorius ir kosmonautus siejo tvirta draugystė. Po pirmųjų sėkmingų Belkos ir Strelkos skrydžių į kosmosą, kompozitoriai nekantriai laukdavo kosmonautų sugrįžtant į Žemę. Šie atvykdavo ne tuščiomis. Vieni slapta atskraidindavo kosmoso dulkių, kiti – iki tol negirdėtų triukšmų, o kompozitoriai, kad kosmose draugams nebūtų taip liūdna, prieš tai neatlygintinai įduodavo jiems po keliolika dainų pynių, kad kosmonautai nesvarumo būsenoje turėtų ką paniūniuoti.
Susitikę Žemėje, tarybiniai kompozitoriai ir kosmonautai mielai bendraudavo. Neformaliai besišnekučiuojant dingdavo laikas, erdvė taip pat kažkur pasislėpdavo, o pokalbių temos būdavo pačios įvairiausios: ar yra gyvybė kosmose; kaip jį sveiku protu galima būtų aprėpti; ar teko sutikti nežemiškų civilizacijų atstovų; ar ateis pasaulio pabaiga ir, žinoma, kaip gi atrodo tarybinė Žemė iš kosmoso?
Tarybiniai kosmonautai, apiberti klausimais, mielai dalindavosi savo nežemiška patirtimi ir nieko nuo tarybinių kompozitorių neslėpdavo. Iš prigimties būdami drąsūs ir nebijodami politinių pasekmių, visada sakydavo tik tiesą ir atverdavo kompozitoriams nuo tarybinės visuomenės valdžios slepiamas paslaptis. Taip kompozitoriai, skirtingai nei kiti sielų inžinieriai, įgydavo telekinezės, alchemijos, numerologijos, telepatijos bei kitų ezoterinių ar dvasinių žinių, kurias vėliau galėdavo panaudoti savo kūryboje, hipnotizuojant tarybinį klausytoją.
Atsivėrus slaptiesiems archyvams, šiandien mes galime susipažinti su kai kurių pokalbių ilgus metus slėptomis stenogramomis, užfiksavusiomis neformalius kompozitorių, kosmonautų ir juos lydinčių asmenų pokalbius.
NEATPAŽINTAS ASMUO (Kosmonautui). Ar skrendant į kosmosą pasiimate partinį bilietą?
KOSMONAUTAS (užsivertęs stikliuką „Dainavos“). Draugai... visko ten turim.
KOMPOZITORIUS (papilstydamas „Palangos“). Kosmose nieko netrūksta?
KOSMONAUTAS (skubiai išgėręs). Ką?
KOMPOZITORIUS (vėl papilstydamas). Tai kur geriau mūsų žmogui – Žemėje ar kosmose?
KOSMONAUTAS (ištuštinęs stikliuką „Palangos“). Šiandien, vėl būdamas Žemėje, pagaliau supratau, kad yra penkios, ne, trys mūsų visatos. Jos, deja, yra tuščios. (Susipratęs Kompozitorius visiems papilsto „Šaltrezo“. Kosmonautas išgeria.) Pavidalas, pažvelkit, nesiskiria nuo tuštumos, tuštuma nesiskiria nuo pavidalo. Tai, kas yra pavidalas, yra tuštuma. Tai, kas yra tuštuma, yra pavidalas.
NEATPAŽINTAS ASMUO (prieš išgerdamas „Šaltrezo“). Norite pasakyti, kad atsidūrus Žemėje visa tai galima pritaikyti pojūčiams, suvokimui, polinkiams ir tarybinei sąmonei?
KOSMONAUTAS (išgėręs iki dugno „Dainavos“). Tuštuma visur. Ji paženklinta. Ji nei pasirodo, nei išnyksta. Ji nei užteršta, nei tyra, nei didėja, nei mažėja.
KOMPOZITORIUS (įpildamas „Žagarės vyšnių“). Todėl turbūt visatos tuštumoje nėra pavidalų, suvokimų, polinkių ir tarybinės sąmonės?
KOSMONAUTAS (delsdamas išgerti, paslaptingai). Ten patekus, nėra akių, ausų, nosies, liežuvio ir proto. Nėra spalvų, garsų, kvapų, skonių, lytėjimų ir proto objektų.
KOMPOZITORIUS (nustebęs). Ten nėra akiduobių ir nieko iki pat sąmoningo proto ribos?
NEATPAŽINTAS ASMUO (pasibaisėjęs). Nėra neišmanymo?
KOSMONAUTAS (žvilgsniu Kompozitorių paraginęs papilstyti dar neliesto „Suktinio“). Ir taip iki senatvės, mirties ir jos išnykimo. (Kosmonautas vienas išgeria „Suktinio“ kelias taureles.)
KOMPOZITORIUS (nedrįsdamas patikėti). Nėra kančios, jos atsiradimo, nėra pažinimo, pasiekimo ir nieko, kas Žemėje pasiektina?
NEATPAŽINTAS ASMUO (apstulbęs). Ir net partinio bilieto?
KOSMONAUTAS (it pranašas, rodydamas tuščias taureles). Trys visatos išsivaduoja iš kančių ir nerimo... (Išgeria Kompozitoriaus įpilto „Krupniko“.) Dabar protas yra be kliūčių. Nesant kliūčių, nebėra baimės. Nieko nėra...
NEATPAŽINTAS ASMUO (suokalbiškai kužda Kompozitoriui). Kosmonautas tuoj bus nirvanoj...
KOSMONAUTAS (pats sau įsipylęs „Trejų devynerių“). Trijų pasaulių budos Pradžnia Paramita besiremdami, pasiekia Anutara Samjak Sambodhi... Anutara Samjak Sambodhi... Sambodhi Samjak...
NEATPAŽINTAS ASMUO (Kompozitoriui). Kosmonautui, malonėkite, Kompozitoriau, daugiau nebepilti.
KOSMONAUTAS (pakilęs nuo stalo, iškilmingai). Sambodhi... Samjak... Anutara... Pažinkit Pradžnia Paramitą kaip didžią mūsų transcendencinę mantrą, skaisčiausiąją kosmoso mantrą, visą pranokstančią mantrą, neprilygstamą visų visatų mantrą, visų kančių šalintoją, kaip išmintį, kaip tiesą be klaidos... (Kosmonautas išgeria iš butelio „Starkos“. Paduoda butelį Kompozitoriui, kad šis taip pat praskalautų gerklę.) Kartokit, draugai, Pradžnia Paramitos mantrą, kartokit, draugai, mantrą: gate gate paragate parasamgate bodhi svaha...
KOMPOZITORIUS (truktelėjęs iš butelio „Starkos“). Gate gate paragate parasamgate bodhi svaha...
KOSMONAUTAS. Kartokit! Kartokit! Gate gate paragate...
KOMPOZITORIUS. Gate gate paragate…
KOSMONAUTAS (pastvėręs nuo stalo pirmą pasitaikiusį butelį). Kartokit!!! Gate gate paragate....
NEATPAŽINTAS ASMUO (paragintas siurbtelėti iš butelio „Žalgirio“). Gate gate paragate parasamgate bodhi svaha...
KOMPOZITORIUS. Gate gate paragate parasamgate bodhi svaha...
KOSMONAUTAS, KOMPOZITORIUS ir NEATPAŽINTAS ASMUO (bekylant į kosmoso aukštybes):
Gate gate paragate parasamgate bodhi svaha
Gate gate paragate parasamgate bodhi svaha
Gate gate paragate parasamgate bodhi svaha
........................................................................
........................................................................
.........................................................................
STENOGRAMOS PABAIGA