Anatolijus Šenderovas ir jo "Dezdemona"
|
|
"Mano muzika gyvena savarankišką gyvenimą. Nemaža dalis mano kūrinių nuolat skamba, interpretuojami įvairių atlikėjų įvairiose šalyse. Dažnai gaunu laiškų iš visiškai nepažįstamų žmonių, pranešančių apie naujus atlikimus, prašančių atsiųsti jiems natas arba sukurti naujus kūrinius. Man tai ir yra svarbiausia. Jei muzika skamba, jei ji sulaukia atlikėjų ir publikos susidomėjimo, vadinasi, ji reikalinga", - šiemet šešiasdešimtmetį švęsiančio kompozitoriaus mintys dvelkia pasitikėjimu savo užsitarnauta reputacija. Jo kūrybiniai nuopelnai buvo pripažinti 1997 metais, įteikiant kompozitoriui Lietuvos nacionalinę premiją. Šiemet Anatolijus Šenderovas tapo trečiuoju kompozitoriumi, gavusiu Vilniaus festivalio užsakymą sceniniam kūriniui. Festivalio pastangomis, siekiant atgaivinti didelių materialinių ir kūrybinių investicijų reikalaujančią muzikinio teatro sritį, nacionalinis sceninis repertuaras pastaraisiais metais pasipildė dviem ryškiais kūriniais - Broniaus Kutavičiaus opera "Lokys" (2000) ir Mindaugo Urbaičio baletu "Acid City" (2002).
Anatolijus Šenderovas baleto žanrą jau yra išbandęs anksčiau: 1982 metais Vilniuje buvo pastatytas jo pirmasis baletas "Mergaitė ir mirtis", o 1987 m. Tartu (Estija) "Vanemuine" teatre rampos šviesą išvydo antrasis baletas - "Marija Stiuart" (choreografiją abiems baletams sukūrė estų choreografas Ülo Vilimaa). Būsimojo veikalo premjerą rengia kūrybinė grupė iš Sankt Peterburgo: choreografas Kirilas Simonovas, scenografas Emilis Kapeliušas ir kostiumų dailininkė Stefanija Graurogkaitė.
Naujajame balete "Dezdemona", pagrįstame Shakespeare'o tragedijos motyvais, pagrindinis dėmesys skiriamas dramatiškiems moters likimo apmąstymams: "Tai, kad visus tris mano sukurtus baletus sieja "moteriška" tematika, yra grynas atsitiktinumas. Nors ar įmanomi tikri jausmai, aistros - visa, kas gražiausia gyvenime - be moters? Mano baleto muziką įkvėpė Shakespeare'o dramos aistros, nepaprasta meilė, pasiaukojimas, kita vertus - nesugebėjimas pasitikėti didžiosiomis žmogiškomis vertybėmis, didžiulis savo ambicijų sureikšminimas. Tokiais atvejais visada atsiranda koks Jagas... Tema, regis, aktuali visais laikais".
Dviejų veiksmų balete muzikos vyksmas nėra naratyvinio pobūdžio, jis remiasi kontrastinės dramaturgijos principais. "Kurdamas muziką baletui, aš visada laikausi nuomonės, kad baletas yra ne veiksmas, o įspūdis, sukeltas veiksmo. Tai reikštų, kad aš nesilaikau siužetinės linijos, o rašau simfoninę muziką. Ji įkvėpta vienokių ar kitokių jausmų, susijusių su įvykiais scenoje, personažų charakteriais, egzistuojančiais mano vaizduotėje. Aš jau seniai "pastačiau", "sušokau", sukūriau "scenografiją" savo įsivaizduojamam baletui... Man tai yra tas pats, kaip girdėti orkestrą, kuriam rašau. Nėra baletinės muzikos - yra tik gera arba bloga muzika, o sušokti galima absoliučiai viską, kartais tam net muzikos nereikia..."
Anatolijaus Šenderovo muzika yra sėkmingai atlikta daugiau nei 30 tarptautinių festivalių įvairiuose pasaulio kraštuose, jo kūriniai nesyk premijuoti tarptautiniuose konkursuose. 2002 metais young.euro.classic festivalyje Berlyne už "Concerto in Do" violončelei ir simfoniniam orkestrui jam paskirta Europos kompozitoriaus premija. Prieš pat naujojo baleto premjerą gegužės 18 d. "Concerto in Do" nuskambės Japonijoje, Kobės mieste vyksiančiame Tarptautiniame violončelės kongrese, kur solo partiją atliks kūrinio dedikacijos savininkas, violončelininkas Davidas Geringas ir Kansai filharmonijos orkestras, diriguojamas Shigeo Gendos. Kūrinio autorius, pats kadaise griežęs violončele, taip pat pakviestas dalyvauti - čia jis atliks čelestos partiją. Kūrinio populiarumą ir kompozitoriaus pripažinimą iškalbingai liudija faktas, kad opusas skambės šalia tokių pasaulinio violončelės repertuaro šedevrų kaip Šostakovičiaus, Dvořáko ir Elgaro koncertai violončelei. Kamerinėje sudėtyje violončelė skambės ir atliekant Šenderovo Trio Nr. 2 versiją klarnetui, violončelei ir fortepijonui didžiojo šio instrumento meistro Pablo Casalso festivalyje Prado mieste (Prancūzija) rugpjūčio 9 dieną. Gruodžio mėnesį kompozitoriaus sukaktis bus pažymėta dviem autoriniais koncertais: Nacionalinės filharmonijos salėje, dalyvaujant Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, chorui ir solistams, ir Vilniaus rotušėje, kur jo kūrinius interpretuos Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir solistė Liora Grodnikaitė.
Užbaigęs baletą, kompozitorius ketina grįžti prie kuriamos muzikos filmui "Getas". Pernai NordTöne festivalio užsakymu sukurtam spektakliui pagal Izraelyje gyvenančio rašytojo Joshua Sobolio pjesę (rež. Ramunė Kudzmanaitė) Šenderovas komponavo muziką dviem gyvai grojantiems atlikėjams, savo seniems bendražygiams - violončelininkui Davidui Geringui ir perkusininkui Pavelui Giunteriui. "Garso takelis" režisieriaus Audriaus Juzėno kuriamam filmui bus kur kas platesnis - kompozitoriaus vaizduotėje siauri geto skersgatviai pamažu įgyja plačią simfoninę perspektyvą.
© Živilė Ramoškaitė & Veronika Janatjeva
Lietuvos muzikos link Nr. 10