Lietuvos teatro aktorius, režisierius, mažosios scenos artistas, baleto šokėjas, dailininkas, kino artistas Vladas Sipaitis (Sipavičius, 1904-1992) buvo viena įdomiausių asmenybių Lietuvos teatro istorijoje, tarpukario metais aktyviai reiškėsi ir pramoginėje muzikoje. Kauno Valstybės teatre sukūrė nemažai charakterinių vaidmenų, šoko Kopelijų pirmajame savarankiškame baleto trupės pastatyme (Léo Delibes’o „Coppélia“) ir kt. Parašė pjesių. Koncertavo su „Linksmųjų brolių“ trupe, dainavo romansus, iš liaudiškų melodijų bandė kurti tautinius šlagerius, rašė jiems žodžius. 1932 m. „Homocord“ įrašų kompanijoje buvo įdainuoti pirmieji lietuvių autorių šlageriai – Stasio Gailevičiaus tango „Kaunas“, fokstrotas „Meilė ir džiazas“, Vlado Sipaičio „Gegužės burtai“, „Autobusas“.
Rūta Skudienė
Kaunas (tango)
Meilė ir džiazas (fokstrotas)
Lietuvos teatro aktorius, režisierius, mažosios scenos artistas, baleto šokėjas, dailininkas, kino artistas Vladas Sipaitis (Sipavičius, 1904-1992) gimė Žemaitijoje, netoli Telšių. Tai buvo viena įdomiausių asmenybių Lietuvos teatro istorijoje, tarpukario metais aktyviai reiškėsi ir pramoginėje muzikoje.
Nuo 1908 m. Sipaitis gyveno Maskvoje su motina operos soliste Liudmila Sipavičiūte-Fedotova. Maskvoje lankė F. Koršo dramos teatro vaidybos studiją, buvo šio teatro aktorius; taip pat studijavo tapybą ir skulptūrą. 1922 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Telšių gimnazijos mokytoju, mokytojų seminarijos dėstytoju, Telšiuose suorganizavo Žemaičių teatrą. 1924 m. tapo Valstybės teatro Kaune aktoriumi, sukūrė nemažai charakterinių vaidmenų, šoko Kopelijų pirmajame savarankiškame baleto trupės pastatyme (Léo Delibes’o „Coppélia“) ir kt. Parašė pjesių.
1936 m. - Pirmosios Kauno dramos studijos įkūrėjas ir vadovas. Daug dirbo kaip režisierius ir aktorius Valstybės teatre. Taip pat buvo Naujojo muzikinio teatro operetės įkūrėjas, Kauno muzikinės komedijos teatro operetės režisierius, Kauno valstybinio dramos teatro aktorius, dailininkas.
Sipaitis koncertavo su „Linksmųjų brolių“ trupe, dainavo romansus, iš liaudiškų melodijų bandė kurti tautinius šlagerius, rašė jiems žodžius.
1928 m. Sipaitis vaidino pirmajame trumpametražiame lietuviškame filme „Kareivis – Lietuvos gynėjas“ (rež. Jurgis Linartas), 1931 m. kartu su Linartu režisavo ir atliko pagrindinį Jonelio vaidmenį pirmajame lietuviškame meniniame filme „Onytė ir Jonelis“. Demonstruojant filmą atliekami Sipaičio įdainuoti šlageriai tapo filmo leitmotyvais.
1932 m. „Homocord“ įrašų kompanijoje buvo įdainuoti ir patys pirmieji lietuvių autorių šlageriai – Stasio Gailevičiaus tango „Kaunas“, fokstrotas „Meilė ir džiazas“, Sipaičio „Gegužės burtai“, „Autobusas“, Davido Brovino „Saulutė“. Į Berlyną įrašinėti plokštelių su Sipaičiu vyko solistai Antanina Dambrauskaitė, Viktoras Orantas, Stasys Pilka, Antanas Komskis ir kt.
1949 m. sovietinės valdžios suimtas ir ištremtas į Sibirą, grįžo 1956 m. Po 1956 m. - Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos, Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto dėstytojas, Kauno ir Vilniaus saviveiklinių kolektyvų vadovas, Senamiesčio teatro Vilniuje aktorius.
Mirė 1992 m. Vilniuje.