Liūdni slibinai

Liūdni slibinai - liūdnas lietuvio gyvenimo detales apdainuojanti, teatrališkai išradinga ir muzikaliai sąmoninga „grupė“, gyvuojanti nuo 2008 m.

Grupė yra įvertinta Sauliaus Mykolaičio vardine premija. „Liūdni slibinai“ trejus metus iš eilės buvo nominuoti pagrindiniuose Lietuvos muzikos apdovanojimuose M.A.M.A., kuriuose pelnė 2012 Metų grupės titulą. „Liūdni slibinai“ taip pat laimėjo alternatyvios muzikos apdovanojimų T.Ė.T.Ė. 2011 Tautos Balso nominacijoje, o 2012 metais šiuose apdovanojimuose grupės narys Dominykas Vaitiekūnas buvo pripažintas „Metų charizma“.

Chuliganiškieji „Liūdni Slibinai“ dainose lietuvių klasikų poetų tekstais originaliai kalba apie lietuviško gyvenimo aktualijas ir problemas. Apipindama žodžius skirtingais muzikiniais stiliais grupė naujai atskleidžia tokių autorių, kaip Henrikas Radauskas, Maironis, Justinas Marcinkevičius, Juozas Erlickas, Kristijonas Donelaitis, Kazys Binkis, Antanas Baranauskas kūrybą. „Liūdnų Slibinų“ trijulė vis dažniau pristato ir savo pačių tekstais kurtas dainas, kurios atviromis, kartais ir provokuojančiomis mintimis ragina klausytojus pažvelgti į kasdienes problemas su pozityvia autoironija.

2010 metų rudenį „Liūdni slibinai“ išleido debiutinį savo albumą – „Albumą, raginantį tautą“. 2012 metų rudenį grupė sėkmingai pristatė antrąjį albumą – „Albumą be jokių Ė“, kuriuo kvietė atsisakyti dvasios konservantų. Švęsdami penktąjį gimtadienį „Liūdni slibinai“ gerbėjams padovanojo dainų rinkinį „Imkit mane ir klausykit“, kurį sudaro dainos pagal žinomų Lietuvos poetų tekstus.

„Liūdni slibinai“ per penkerius gyvavimo metus surengė apie pustrečio šimto autorinių koncertų daugelyje Lietuvos miestų, muzikos festivaliuose, su muzikiniais pasirodymais priminė tautiečiams gimtąjį liūdesį Londone, Hamburge, Oksforde, Los Andžele, Čikagoje, Ročesteryje, Niujorke.

Grupės nariai:

Slibinų Siela Dominykas Vaitiekūnas (balsas, barškalai, choreografija) – visų vaikų, moterų, ir kai kurių vyrų džiaugsmas, grupės populiarumo garantas ir nuolat strikinėjantis įrodymas, kad milžiniškai sielai sutalpinti užtenka mažo kūnelio.

Slibinų Širdis Aistė Lasytė (klavišai, balsas, raudoni plaukai) – jokių egzistencinių skylių nekamšo ir niekuo nesirūpina. Daug šypsosi ir taip suteikia “grupei” moteriško tyrumo, o grupės vyrams kūrybinės potencijos

Slibinų Smegenys Vaidas Kublinskas (gitara, balsas, poezija) – nuolat filosofiškai kamšantis egzistencines skyles ir besirūpinantis grupės menine bei išliekamąja verte. Neapdovanotas jumoro jausmu, todėl visuomet yra juokingas. Be muzikinių pareigų šis nelabai jaunas negražuolis turi dar vieną labai svarbią funkciją – koncertų metu tarp dainų užtempti laiką, kad nuo šokių pavargęs Dominykas atgautų kvapą.

Koncertuose savo tvirtas rankas prie „Liūdnų slibinų“ muzikos prideda du profesionalūs muzikantai. Būgnus be pasigailėjimo muša Gediminas Augustaitis, o boso partiją valdingai atlieka Laimonas Matas.