Vitražas (Vilnius - Lietuvos sostinė)

CD Lietuvos muzikos kontekstai I. Avangardo pamokos. - Vilnius, Muzikos informacijos ir leidybos centras LMIPCCD065-066, 2011

1968 metais sovietinė Lietuva buvo atstovaujama didelėje Sovietų Sąjungos prekybos ir pramonės parodoje Londono „Earls Court“ parodų centre. Lietuva turėjo 600 kv. metrų ploto stendą su lietuvių kultūros, pramonės ir dizaino ekspozicija. Ją puošė stilingo šrifto užrašas „Lietuva“ – be jokių tuomet įprastų „sovietų socialistinių“ priedų. Ekspozicijos viduryje stovėjo masyvi kinetinė stiklo skulptūra, sukurta Algimanto Stoškaus ir neutraliai pavadinta vitražu „Vilnius – Lietuvos sostinė“. Bene pirmąkart Lietuvos istorijoje buvo nutarta sukurti specialią muziką judančiam meno objektui. Tai padarė kompozitorius Feliksas Bajoras, parašęs avangardinę trijų minučių kompoziciją pagal besisukančių stiklo kolonų ritmą.

„Buvau priverstas ieškoti naujų priemonių. Tai stumtelėjo mane modernizmo pusėn“, – prisimena autorius. Akustinė aleatorinė trumpų akcentų ir nuolat girdimų tęsiamų tonų muzika buvo stipriai iškraipyta reverberatoriumi, dėl ko skambėjo ir buvo aptarinėjama britų spaudoje kaip elektroninė muzika.

Tačiau 1968 metų rugpjūtį vykusi paroda sulaukė skandalingos pabaigos: sovietų tankams įsiveržus į Čekoslovakiją, Londone kilo masinės protesto demonstracijos, kurių fone paroda atrodė esanti tarsi blogio įsikūnijimas ir buvo tylomis uždaryta. Be abejo, kompozitorius toje parodoje nebuvo pakviestas apsilankyti.

Šarūnas Nakas