Cinematic

CD Between Music and Ritual. - Lietuvos muzikos informacijos centras, MICL CD111, 2021

2004 m. rusų kompozitorius ir muzikos prodiuseris Artemijus Artemjevas man atsiuntė diskus, išleistus jo leidykloje „Electroshock“. Tarp jų buvo ir ANTANO JASENKOS (1965) albumas „An Artist and a Plane“. Buvau jo sužavėtas, ypač į jį įtraukto kūrinio „Elektroninės sutartinės“ (2003), užsakyto Berlyno festivalio „MaerzMusik“. Sutartinėms (ansamblio „Trys keturiose“ įrašams) čia buvo suteiktas neįprastas pagreitis, kuriantis kitokį jų skambesį, neprimenantį lyriškų lietuvių liaudies dainų nuotaikų; elektronika čia, pasak kompozitoriaus, suveikė tarsi „suvirinimo aparatas“ tarp praeities ir ateities. Pagalvojau, kad tokio pobūdžio kūrinys būtų geras kontrastas Kutavičiaus „akustinėms sutartinėms“ mano kuruotame CD albume „Between Music and Reality“. Todėl Jasenkai užsakiau naują kompoziciją ir paprašiau sukurti kažką panašaus į 2003-ųjų metų kūrinį. Tačiau jis nebenorėjo prie to noizo grįžti. „Cinematic“ (2020) – ambientas. Bet čia vis tiek jaučiama sutartinių pulsacija, jų hipnotizuojantis polifoninis lėtas judėjimas. „Viskas buvo kuriama „geležim“. O kompiuteris – visiems redaktūriniams dalykams. Buvo siekis naudoti instrumentus, „Moog“, „Rhodes Piano Mark I“ ir lazdeles. Specialiai siekiau nenaudoti programinės įrangos, o atlikti autentiškai.“ Kūrinyje „Cinematic“ Jasenka panaudojo savo pusiausvyros, binarikos ir trimatės erdvės principus. Todėl pavadinimą galima ne vien suprasti kaip „filmą be vaizdo“, bet ir susieti jį su kinematika.

Vítězslav Mikeš