Anno cum tettigonia

Styginių kvartetas Nr. 2

Natų leidiniai:
Leningrad: Sovetskij kompozitor, 1985
Krokuva: PWM, 1994

Įrašų leidiniai:
CD Academy/Edel ACA 8503-2, 1991
CD Lietuvos muzikos atlikėjų informacijos centras LMAIC CD 001006, 2001
CD Bronius Kutavičius. Mažasis spektaklis. – Muzikos informacijos ir leidybos centras, LMIPC CD 064, 2011
CD Lietuvos muzikos kontekstai II. Minimalizmo kraštovaizdžiai. - Vilnius, Muzikos informacijos ir leidybos centras LMIPCCD067-068, 2011
CD Tiltai / Мости. – Iš arti-005, 2012
CD Chordos. Muzika styginių kvartetui. – Vilnius, Muzikos informacijos ir leidybos centras LMIPCCD082-083, 2014
CD Bronius Kutavičius. Praeities laikrodžiai. Muzika styginių kvartetui. Lietuvos muzikos informacijos centras, MICL CD123, 2024

Vienas iš ilgiausiai minimalizmą adoravusių ir įsimintiniausių kokybių pasiekusių autorių yra Bronius Kutavičius. Kompozitorius sugeba savo mintį „supresuoti“ į tam tikrą glaustą formulę ir ją kartodamas, tankindamas ar augindamas skambesio mases, pasiekia katarsiško išsipildymo. Minimaliomis priemonėmis jam pavyksta sukurti tiek statišką, tiek dinamišką muzikinį statinį, lengvai įsukti amžinojo rato modelį. Ostinatiškumas yra ne vieno jo kūrinio tvirta atrama.

„Anno cum tettigonia“ („Metai su žiogu“) buvo parašytas Elżbietos ir Krzysztofo Pendereckių festivaliui Luslavicuose. Kutavičius čia atsiskleidė kaip puikus formos meistras, sugebantis ją idealiai susieti su idėja. „Anno cum tettigonia“ struktūriškai apima 365 taktus (dienos), 12 varpo dūžių (mėnesiai), ritminis modelis papildomas kas 7 taktai (savaitės). Vis tankėjantis garsinis polifonijos audinys turi ir kitų struktūrinių elementų – kas 19 taktų tai vienoje, tai kitoje partijoje pasigirsta po naują dermės garsą (devyniolikos kvadratas yra artimiausias metų dienų skaičiui – 361). Su tokiu pagreičiu užsipildantis, iš mažų ratukų sukabintas gyvenimo ratas pabaigoje neišvengiamai stabdomas.

Galima teigti, kad Kutavičiaus minimalizmas yra archetipinės prigimties, kur repetityvinė technika primena nugludintą archaiką.

Rūta Gaidamavičiūtė