Heterofonija

CD Lietuvos muzikos kontekstai III. Eksperimentų trajektorijos. - Vilnius, Muzikos informacijos ir leidybos centras LMIPCCD071-072, 2013

XX a. aštunto dešimtmečio pradžioje violončelininkas Iminas Kučinskas pradėjo eksperimentuoti stiprindamas violončelės garsą kontaktiniais mikrofonais ir transformuodamas jį gitariniais efektais. Naujas skambesys iš karto patraukė kompozitorių Antano Rekašiaus, Osvaldo Balakausko, vėliau ir kitų autorių dėmesį.

Pasak Balakausko, elektrifikuota violončelė jį sudomino tiek pačiu garso stiprinimu, dėl kurio šis „lyriškas“ instrumentas gali tapti skardus kaip trombonas, tiek įprastų grojimo būdų (stiprus pizzicato, col legno, įvairūs glissandi) išryškinimu ir naujomis garso modifikacijomis. Aštuntame dešimtmetyje kompozitorius taip pat rašė daug kūrinių nedideliems ansambliams arba solo instrumentams su fonograma (kuri dažnai būdavo įgrota tų pačių scenoje muzikuojančių atlikėjų), minimaliomis atlikėjų pajėgomis siekdamas išgauti turtingą faktūrą, vos ne simfoninės partitūros įspūdį. „Heterofonija“ yra puikus abiejų šių anuometinių kompozitoriaus interesų ir praktikų pavyzdys.

Linas Paulauskis