Spengla-Ūla

PWM, 1993
CD Lietuvos muzikos kontekstai II. Minimalizmo kraštovaizdžiai. - Vilnius, Muzikos informacijos ir leidybos centras LMIPCCD067-068, 2011

Vienas didžiausių lietuvių moderniosios muzikos autoritetų Osvaldas Balakauskas teigia, kad savo kūrybiniame kelyje išbandęs įvairias kompozicines technikas, minimalizme jis užsibuvo bene trumpiausią laiko tarpą (nors Donatas Katkus teigia, jog patys pirmieji lietuviško minimalizmo daigai slypi būtent jo dar 1971 metais parašyto Antrojo styginių kvarteto I dalyje, pagrįstoje didžiosios sekundos ir mažosios tercijos kartojimu). „Spengla-Ūla“ – nors ne itin tipiškas jam, yra vienas ryškesnių jo darbų žvelgiant minimalistiniu požiūriu. Ši ištisinės plėtotės kompozicija – tarsi vieno štricho-gesto išsiskleidimas muzikoje. Kūrinio faktūra skaidoma į keturis savarankiškus blokus – kvartetus, kuriuos kaip keturias dinamines kreives autorius jungia heterofoniškai. Vienoda harmoninė slinktis, bet nesinchroniška segmentų kaita tarsi polifonizuoja kūrinį. Stebėtinai retas šiam autoriui skaidrus gamtiškos prigimties skambesys nenustelbiamas komplikuoto ritmo. Kūrinio konstrukcinė idėja – judėjimo įsukimo ir jo stabdymo, tarsi apgręžimo, išardymo procesas.

Rūta Gaidamavičiūtė