Zigmas Virkšas
Kompozitoriaus žodžiais tariant, jo estetinius polinkius formavo poezija, dangus ir žemė, šiek tiek Šventasis Raštas, Rytų kultūros atšvaitai (meditacija). Zigmui Virkšui artima ir svarbi nacionalinė muzikos sfera, perteikta šiuolaikiškai, tačiau suvokta giliai etniškai, - ieškant tautos estetikos šaknų panteistinėje gamtos sampratoje, tautosakos simbolikoje, lietuvių etnose slypinčios monotonijos grožyje.
Milda Kazakevičienė
Paskutinis rudens divertismentas
Į kylančią paukštę
Dorėninė poema
Horizontas
Biografija
Zigmas Virkšas (1946-2001) 1977 metais baigė Lietuvos konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Eduardo Balsio kompozicijos klasę. 1977-1995 dėstė Klaipėdos universiteto Menų fakultete, 1990-1995 metais ėjo Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovo pareigas. 1991 metais inicijavo Klaipėdos šiuolaikinės muzikos festivalį „Marių klavyrai“, iki 1994 buvo jo meno vadovas.
Kompozitoriaus kūriniai skambėjo festivaliuose „Gaida“, „Marių klavyrai“, „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Arsenalas“, buvo atlikti Lenkijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur. Įvairiuose konkursuose už chorinius ir kamerinius-instrumentinius kūrinius Zigmas Virkšas yra pelnęs vienuolika premijų.
Zigmo Virkšo muzikoje dominuoja lineariškumas, polidermiškumas, išplėstinis tonalumas su atonalumo apraiškomis, poliritmikos elementai, jungiami su improvizacija, folkloro elementais, turtingu tembriniu koloritu, erdvės pojūčiu. Autoriui artima minimalistinė muzikos raiška.
Filtruoti kūrinius pagal
Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė | Pavyzdžiai | Ištekliai | ||
|---|---|---|---|---|
Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius | Leidinys | Skolinti |
|---|
Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius | Leidinys | Skolinti |
|---|