Antanas Račiūnas (1905-1984) priklauso pirmajai lietuvių kompozitorių kartai, kurios mokytojas buvo kompozitorius Juozas Gruodis. Antanas Račiūnas žinomas kaip dešimties simfonijų autorius, tačiau į lietuvių muzikos istoriją pirmiausia įėjo kaip operos "Trys talismanai" kūrėjas. Pagrindinę vietą Antano Račiūno kūryboje užima stambios formos kūriniai - simfonijos ir operos. Simfoniniuose opusuose gausu folkloro citatų, harmonija artima vėlyvajam romantizmui, o temų gausa kompozicijoms suteikia siuitiškumo bruožų. Vokaliniuose kūriniuose taip pat pastebimas romantinis braižas, o harmonizuodamas liaudies dainas Antanas Račiūnas puoselėjo Stasio Šimkaus liaudies dainos plėtojimo tradiciją, kai melodija papildoma naujais motyvais.
Renata Varanavičiūtė
Juozas Rimas. Lietuviška auletika - Sonatina Nr.1., I d. Allegretto
Baladė
Saulės miestas
Simfonija Nr.10
Antanas Račiūnas (1905-1984) priklauso pirmajai lietuvių kompozitorių kartai, kurios mokytojas buvo kompozitorius Juozas Gruodis. Antanas Račiūnas žinomas kaip dešimties simfonijų autorius, tačiau į lietuvių muzikos istoriją pirmiausia įėjo kaip operos "Trys talismanai" kūrėjas. Savo kūryba, ypač vokalinėmis kompozicijomis, jis pratęsė savo pirmtakų - Stasio Šimkaus ir Juozo Gruodžio - tradicijas.
Be kūrybinės veiklos, Antanas Račiūnas koncertavo kaip pianistas, akomponavo operos solistams, dirbo pedagoginį darbą - vadovavo Lietuvos konservatorijos kompozicijos katedrai, išugdė kelias kompozitorių kartas. Tarp jo mokinių - kompozitoriai Valentinas Bagdonas, Eduardas Balsys, Vytautas Barkauskas, Vitolis Baumilas, Jurgis Gaižauskas, Vytautas Klova, Algimantas Kubiliūnas, Bronius Kutavičius, Mikalojus Novikas, Vytautas Paltanavičius.
Antanas Račiūnas gimė 1905 m. rugsėjo 4 d. Užliaušių kaime (Panevėžio raj.). 1921 m. atvykęs į Kauną įstojo į Aukštesniąją technikos mokyklą, tačiau po kelerių metų pasirinko muziko kelią. 1923-1933 metais Antanas Račiūnas mokėsi Kauno muzikos mokykloje (baigė Juozo Gruodžio kompozicijos klasę). Dar studijuodamas Kaune, dirbo muzikos mokytoju Jonavos mokykloje, Kėdainių gimnazijoje. 1934-1935 m. dėstė Kauno Liaudies konservatorijoje, M. Pečkauskaitės gimnazijoje. 1937 metais Antanui Račiūnui buvo paskirta stipendija tobulintis užsienyje, ir kompozitorius iki 1939-ųjų mokėsi Normalinėje muzikos mokykloje Paryžiuje (École normale de Musique) pas kompozitorę Nadią Boulanger, vėliau, 1939 m., privačiai tobulinosi pas Aleksandrą Čerepniną. Grįžęs į Lietuvą 1940-1949 metais (su pertrauka 1943-1944 m.) Kauno konservatorijoje dėstė fortepijoną ir teorines disciplinas, 1949-1984 m. tęsė pedagoginę veiklą Vilniuje, Lietuvos konservatorijoje: 1949-1960 m. vadovavo kompozicijos katedrai, 1958 metais tapo profesoriumi. Antanas Račiūnas mirė 1984 m. balandžio 3 d. Vilniuje.
Pagrindinę vietą Antano Račiūno kūryboje užima stambios formos kūriniai - simfonijos ir operos. Simfoniniuose opusuose gausu folkloro citatų, harmonija artima vėlyvajam romantizmui, o temų gausa kompozicijoms suteikia siuitiškumo bruožų. Vokaliniuose kūriniuose taip pat pastebimas romantinis braižas, o harmonizuodamas liaudies dainas Antanas Račiūnas puoselėjo Stasio Šimkaus liaudies dainos plėtojimo tradiciją, kai melodija papildoma naujais motyvais.
© Renata Varanavičiūtė
Filtruoti kūrinius pagal
Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė | Pavyzdžiai | Ištekliai | ||
---|---|---|---|---|
Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius | Leidinys | Skolinti |
---|
Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius | Leidinys | Skolinti |
---|