Mikas Petrauskas

XX a. pradžios lietuvių muzikinėje kultūroje svarbų vaidmenį suvaidino kompozitorius, chorvedys, dainininkas Mikas Petrauskas (1873-1937). Jis buvo plataus akiračio muzikas, daugelio lietuviškos muzikinės veiklos sričių pradininkas, tačiau Lietuvos muzikos istorijoje dažniausiai minimas kaip pirmosios lietuviškos operos "Birutė" kūrėjas.

Mikas Petrauskas visą gyvenimą aktyviai vadovavo chorams, dainų ir teatro draugijų rengiamiems lietuviškiems vakarams kūrė muziką, statė spektaklius, pats dainavo, dirbo pedagoginį darbą, propagavo lietuvišką dainą, rašė straipsnius, apybraižas, sudarė lietuvišką muzikos terminų žodyną. Miko Petrausko koncertinė ir visuomeninė veikla lėmė tai, kad pagrindinis kompozitoriaus dėmesys buvo sutelktas į sceninės bei vokalinės muzikos žanrus - operą, operetę, originalias bei harmonizuotas liaudies dainas.

Ne visuose muzikinės veiklos baruose Mikas Petrauskas pasiekė aukštumų, tačiau savo darbais nurodė kelius, kuriais turi eiti lietuvių kultūra, ir greta Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio užėmė svarbią vietą lietuvių kultūros istorijoje.

Mikas Petrauskas gimė 1873 m. spalio 13 d. Palūšėje, netoli Ignalinos. Muzikinę veiklą pradėjęs vargonininko profesija, 1901-1906 m. Peterburgo konservatorijoje studijavo dainavimą profesoriaus Stanislavo Gabelio klasėje. Grįžęs į Lietuvą, Mikas Petrauskas sukūrė ir 1906 metų lapkričio 6 d. Vilniuje pastatė pirmąją lietuvių tautinę operą "Birutė". Netrukus po premjeros kompozitorius išvyko į Peterburgą, vėliau - į Šveicariją, o nuo 1907 m. gyveno JAV, kartkartėmis nuvykdamas į Europą - į Prancūziją pasitobulinti kompozicijos srityje, į Lietuvą surengti koncertų ciklo, pastatyti savos kūrybos operos bei operečių, į Italiją tęsti dainavimo studijų. 1930 m. Mikas Petrauskas grįžo į Lietuvą, mirė 1937 m. kovo 23 d. Kaune.

Miko Petrausko kūryba neįvairi žanrais, bet gana gausi. Pagrindinę kūrybinio palikimo dalį sudaro sceninė ir vokalinė muzika. Tai 2 operos, apytikriai 17 operečių (kai kurių partitūros neišliko), daugiau kaip 50 originalių ir harmonizuotų liaudies dainų chorui bei daugiau kaip 169 originalios ir harmonizuotos liaudies dainos balsui solo bei duetai su fortepijono pritarimu ir be pritarimo. Instrumentinių kūrinių grupėje - 9 pjesės, parašytos namų muzikavimui arba pedagoginiais tikslais. Operų ir operečių muzikinės formos - elementarios, libretai - banalūs, dialogai ir kalbamos scenos kaitaliojasi su dainuojamomis bei orkestro intarpais. Kompozitorius apsiribojo vos keliomis harmoninėmis funkcijomis, beveik nenaudojo liaudies muzikai būdingų intonacijų, melodinių vingių ar dermių; kūriniai nepasižymi ritminiu įvairumu. Dainos chorui, balsui ir duetai dažniausiai parašyti strofine arba strofine-variacine forma, vyrauja nesudėtinga harmonija, akordinė faktūra, nors pasitaiko ir polifoninio melodijos plėtojimo būdų, kompozicijos paįvairinamos choriniu akompanimentu.

Daugelis Miko Petrausko kūrinių nebuvo išleisti, jų rankraščius galima rasti M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne.

© Renata Varanavičiūtė

Jūratė Burokaitė. Mikas Petrauskas. - Vilnius: Vaga, 1976