Alvydas Jegelevičius

Alvydas Augustinas Jegelevičius (1949) – kompozitorius, atlikėjas (vokalas, akustinė ir elektrinė gitaros, klavišiniai), poetas, rašytojas. Jegelevičius yra ir Lietuvos kompozitorių, ir Lietuvos rašytojų sąjungų narys. Pirmaisiais profesiniais muzikanto laipteliais Jegelevičius žengė Alytaus muzikos mokykloje, tuomet improvizuojant radosi ir pirmieji jo kūrybos bandymai. 1970 m. pakviestas į Alytaus pašto roko grupę „Aisčiai“; veikiai išaugo į grupės lyderius. Gastrolėse ir konkursuose išgarsėjusios grupės repeticijoje dainuojantį Jegelevičių išgirdęs Juozas Tiškus pakvietė jį prisidėti prie savo vadovaujamo ansamblio „Estradinės melodijos“. Šis ansamblis priklausė Lietuvos valstybinei (dab. Nacionalinei) filharmonijai. „Tai buvo kartu ir kvietimas į profesionaliąją sceną“, – prisimena Jegelevičius.  

1970–1975 m. jis studijavo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dab. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), kur įgijo choro dirigento, dainavimo ir muzikos mokytojo specialybes. 1975–1977 m. vadovavo Filharmonijos vokaliniam instrumentiniam ansambliui „Vilniaus aidai“, be ankstesnio vadovo likusį kolektyvą atgaivinęs jaunais talentais ir novatoriška programa. Nuo 1977 m. pradėjo reguliariai bendradarbiauti su Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestru. Iš šios draugystės, be orkestrinių pjesių ir kitų opusų, atsirado pirmoji autorinė plokštelė „Pirmosios gėlės“, pavadinta pagal auksiniu šlageriu tapusią dainą (Vytauto Bložės tekstu), o po dešimties bendradarbiavimo metų – didžioji autorinė plokštelė „Prie Vilnelės“. „A. Jegelevičius visada ieško naujų išraiškos priemonių, sąskambių, spalvų“, – plokštelės voke rašė muzikologas Liudas Šaltenis. Daugumą savo dainų kompozitorius dainuoja pats, tuo išryškindamas jų originalumą – delikačią, švelnaus mirgėjimo lyriką, retkarčiais – baladės tipo, tačiau šilumos neprarandantį dramatizmą.

1979–1981 m. Alvydas Jegelevičius muzikavo legendinėje Vilniaus „Neringos“ džiazo kavinėje, fortepijonu skambindamas originalias džiazo kompozicijas, parafrazes, tradicinį džiazą; 1981–1982 m. Valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ estradinėje grupėje – dainuodamas solo, pritardamas ir aranžuodamas. 1988 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) įgijo estradinių kolektyvų vadovo specialybę. 1979–1981, 1982–1991 m. buvo Vilniaus m. estradinių orkestrų ir ansamblių susivienijimo orkestro pianistas, dirigentas. Šiuo laikotarpiu „Dainavos“ varjetė Vilniuje pastatytas Jegelevičiaus miuziklas „Dzūkiška karčema“ (Balio Sriubo libretas), užsimezgė kompozitoriaus saitai su dramos teatrais. Pradėta kurti, beveik visada kompozitoriaus ir atliekama muzika, kino filmams. 1988–1992 m. Alvydas Jegelevičius dirbo „Sietyno“ dramos teatro, iki 1997 m. – „Vaidilos ainių“, „Vaidilos“ dramos teatrų muzikinės dalies vedėju.

Jegelevičiaus kūrybos žanrų įvairovė netruko išsiplėtoti. Vilniaus, kitų miestų dramos bei Lietuvos radijo teatruose pastatyta muzikinių pasakų, sukurta muzikos animaciniams filmams, televizijų filmų serialams. Kūrybinio veržlumo rezultatu galėtume laikyti ir skirtingo pobūdžio ansamblių steigimą: „Amber Jazz Trio“, kurio programų formatas – klasikinio džiazo trio muzikinės instaliacijos su lietuvių liaudies instrumentais (ragais, daudytėmis); „Gedimino vyrai“, kurio siekis – priminti mūsų senelių nepriklausomybės kovų dainas.

Alvydo Jegelevičiaus dainos ir aranžuotės skambėjo daugelyje koncertų, festivalių, konkursų, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Surengta autorinių koncertų užsienio lietuviams: Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje Hiutenfelde (Vokietija, 1995), 1989–1995 Punske, Baltstogėje, Vroclave (Lenkija), 2004–2005 Londone, Mančesteryje, Birmingeme, Notingeme (Anglija), 2012 – Niujorke (JAV), taip pat Kanadoje ir Australijoje. Nemažai kompozitoriaus dainų yra įvertintos konkursų premijomis, jis pats ne sykį buvo kviestas įvairių žiuri nariu.

Rita Nomicaitė