Vladas Jakubėnas (1904–1976) mokėsi Rygoje ir Berlyne, žavėjosi Paulio Hindemitho muzika ir įvairiomis modernizmo srovėmis. Lietuvoje jis tapo konservatyvesnis: "Lietuva juk ne didmiesčių šalis: užtenka nuklysti į Kauno pakraščius ar pavažiuoti pusvalandį autobusu, kaip mes pasineriame į dar visai kaimietišką, tykų, romantiškai nuteikiantį kraštą". Jo muzikoje pinasi romantinės, impresionistinės ir neoklasicistinės muzikos atgarsiai, neretai persmelkti "lietuviškos intonacijos", "harmonija yra dalinai gan avangardiška, kai kur politonališka". Jakubėnas buvo ryškiausias tarpukario muzikos kritikas, dėstė fortepijoną Kauno konservatorijoje. Dėl sovietų okupacijos emigravęs į Vakarus, kompozitorius patyrė didelį diskomfortą ir muzikos beveik neberašė.
Šarūnas Nakas
Vladas Jakubėnas - Melodija-legenda
Vladas Jakubėnas - Styginių kvartetas
Kompozitoriaus Vlado Jakubėno (1904-1976) pirmieji žingsniai kūryboje bei profesinė branda sutapo su tarpukario Lietuvos laikmečiu. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Vladas Jakubėnas išvyko gyventi svetur. Jo gyvenimas suskilo į du periodus: gyvenimą tėvynėje ir emigracijoje.
Vladas Jakubėnas garsus savo kūrybine ir visuomenine veikla. Tai - muzikos kūrėjas, pianistas, koncertmeisteris, publicistas, muzikos kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas. Dviejose aukštosiose mokyklose užsienyje studijavęs kompoziciją, Vladas Jakubėnas suformavo savo kūrybos stilių, jungiantį neoklasicizmo ir impresionizmo bruožus. Pats muzikas save laikė nuosaikiai moderniu romantiku. Kartu su kompozitoriais Vytautu Bacevičiumi ir Jeronimu Kačinsku, nepaisant muzikinio mąstymo skirtumų, tarpukario Lietuvoje sudarė pažangiausių kūrėjų grupę. Vlado Jakubėno kūriniai orkestrui yra svarbūs lietuvų simfoninės muzikos raidai, o nebaigtas baletas "Vaivos juosta" - vienas iš nedaugelio ankstyvojo tautinio baleto pavyzdžių.
Vladas Jakubėnas žymus ir muzikologiniais darbais. Didžiąją gyvenimo dalį muzikas aktyviai reiškėsi ir Lietuvos, ir JAV spaudoje, rašydamas apie šalies muzikinį gyvenimą, kolegų laimėjimus, muzikos aktualijas.
Vladas Jakubėnas gimė 1904 m. gegužės 15 d. Biržuose. 1920 metais Kaune būsimasis kompozitorius pradėjo lankyti Aušros gimnaziją ir muzikos mokyklą - mokėsi groti fortepijonu pas Eleną Bilminiūtę-Čiurlienę. 1924-1928 m. Vladas Jakubėnas studijavo Rygos konservatorijoje kompoziciją pas Jazepą Vytuolą, 1928-1932 m. mokėsi kompozicijos Berlyno muzikos akademijoje pas Franzą Schrekerį. Studijos suformavo savitą kūrybos kryptį - vėlyvojo romantizmo, impresionizmo ir saikingo modernizmo sintezę. 1932 m. kompozitorius grįžo į Lietuvą, jau sukūręs kelis stambios formos kūrinius - Preliudą ir trigubą fugą styginių orkestrui, Simfoniją Nr.1 bei Styginių kvartetą. Vladas Jakubėnas pradėjo dirbti Kauno muzikos mokykloje, rašė koncertų recenzijas ir netrukus tapo nuolatiniu dienraščio "Lietuvos aidas" muzikos kritiku. 1944 m. Vladas Jakubėnas pasitraukė iš Lietuvos ir iki 1949 m. gyveno Vokietijoje karo pabėgėlių stovyklose. 1949 m. muzikas išvyko į JAV, apsistojo Čikagoje, kur vertėsi privačiomis muzikos pamokomis, akompanuodavo tautiečių koncertuose, vargonininkavo bažnyčioje, rašė spaudoje apie išeivijos muzikinius renginius ir kitais muzikos klausimais, skaitė pranešimus, dirbo muzikos mokyklose. Vladas Jakubėnas mirė 1976 m. gruodžio 13 d. Čikagoje.
Vlado Jakubėno kūryba reikšminga įvairiuose žanruose. Jis - 3 simfonijų, styginių kvarteto, baleto "Vaivos juosta" (išlikęs klavyro rankraštis; iš kai kurių I veiksmo numerių kompozitorius, gyvendamas emigracijoje, sudarė simfoninę siuitą "Miško šventė"), 37 kūrinių chorui, 34 kompozicijų balsui solo su pritarimu, keliolikos kamerinių instrumentinių kūrinių autorius. Studijų metais labiau linkęs prie neoklasicistinio stiliaus, vėliau parašytuose kūriniuose kompozitorius pateikė gana įprastą to meto lietuvių muzikoje romantizmo ir impresionizmo lydinį su atpažįstamais lietuvių liaudies dainų elementais, liaudies muzikai būdingų dermių spalva.
Vladas Jakubėnas, didesnę gyvenimo dalį praleidęs užsienyje, mokėdamas keletą kalbų, nesukūrė nė vienos dainos pagal kitakalbių poetų tekstus. Kompozitorius rašė pagal Vinco Mykolaičio-Putino, Bernardo Brazdžionio ir kitų poetų žodžius, harmonizavo ir išplėtojo lietuvių liaudies dainas balsui solo bei chorui (ypač kompozitorius mėgo dzūkų ir Klaipėdos krašto melodijas). Dauguma solinių dainų pasižymi plačiais melodijų diapazonais, nemažai kompozicijų vokaliniu požiūriu prilygsta operų arijoms. Poetinio žodžio reikšmę kompozitorius pabrėžia dažna tempų kaita, cezūromis, būdingas variacinis melodijos plėtojimo būdas, koloristinė harmonija. Kūrinių formos įvairios - 3 dalių, posminės, yra ir stambesnės formos (chorinė poema, kantata) pavyzdžių: "Daug turėta mylimųjų", "Oi mergyte", "Mano pasaulis". Išplėtotos lietuvių evangelikų giesmės pasižymi muzikinės kalbos paprastumu, harmonijos asketiškumu ir yra reikšmingas indėlis į protestantų choralo raidą.
Ne visi Vlado Jakubėno kūriniai išleisti, dalis jų likę rankraščiuose "Tėviškės" parapijos ir J. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuvių muzikologijos archyvuose Čikagoje, kelių kūrinių kopijos saugomos Literatūros ir meno archyve Vilniuje.
Renata Varanavičiūtė
Filtruoti kūrinius pagal
Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė | Pavyzdžiai | Ištekliai | ||
---|---|---|---|---|
Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius | Leidinys | Skolinti |
---|
Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius | Leidinys | Skolinti |
---|