Kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas, kaimo kapelų patriarchas Jurgis Gaižauskas – bene produktyviausias Lietuvos muzikos autorius, sukūręs daugiau kaip 1100 kūrinių, „apsemiančių“ beveik visus žanrus: nuo dainų ir instrumentinių pjesių kaimo kapeloms, muzikos dramos spektakliams iki simfonijų ir operų. Iki šių dienų populiari Gaižausko sukurta pirmoji nacionalinė opera vaikams „Buratinas“ (1968), kurioje galima susekti bene visą kompozitoriaus kūrybą nužyminčius principus: „lengvą“ ir aiškiai artikuliuotą klasikinės tradicijos muzikos kalbą, visada „su veiksniu ir tariniu“, ryškų melodyną, ūmią sąveiką su lietuvių folkloro kultūra, muzikos lyrizmą, žaismę, pastoralę ir empirizmą.
Buratinas - Dešimtas paveikslas
Jūros daina
Pasvarcyk, antela
Siuita in memoriam Zofijai
Styginių kvartetas Nr.4
Jurgis Gaižauskas (1922-2009) – kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas, kaimo kapelų patriarchas.
Gimė 1922 m. spalio 25 d. Karužalaukio kaime, Giedraičių valsčiuje, Ukmergės apskrityje. 1931-1940 m. mokėsi Telšių Motiejaus Valančiaus valstybinėje gimnazijoje, griežė smuiku gimnazijos moksleivių orkestre, 1938-1940 m. subūrė gimnazijos vyrų chorą ir jam vadovavo. Baigęs Telšių gimnaziją, 1940-1943 m. Gaižauskas studijavo Kauno konservatorijoje (smuiką pas Vladą Motiekaitį, fortepijoną pas Vladą Jakubėną ir Jurgį Karnavičių, muzikos teorijos disciplinas pas Vladą Jakubėną). 1943 m. vokiečių okupacinei valdžiai uždarius Kauno konservatoriją, Gaižauskas pasitraukė į Vieną, griežė altu Vienos radiofono simfoniniame orkestre, privačiai mokėsi kompozicijos pas Maxą von Springerį ir vargonuoti Vienos katalikiškoje muzikos akademijoje pas B. Walterį. Grįžęs į Kauną 1945 m., vėl įstojo į Konservatoriją mokytis griežti smuiku pas László Hajósą ir Kazį Matiuką. 1949 m. reorganizavus Kauno ir Vilniaus konservatorijas į Lietuvos valstybinę konservatoriją, joje 1950 m. Gaižauskas įgijo smuikininko diplomą (Jakovo Targonskio klasėje), 1950-1953 m. dar studijavo kompoziciją (Antano Račiūno klasėje).
Baigęs studijas, 1953 m. pradėjo dėstyti muzikos teoriją ir kompoziciją Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, 1953-1972 m. buvo šios mokyklos Muzikos teorijos-kompozicijos skyriaus vedėjas, vėliau, iki 1997 m., dėstytojas. Tolesnėms kompozicijos studijoms Gaižauskas parengė daugelį dabar žinomų lietuvių kompozitorių.
1957-1977 m. Jurgis Gaižauskas vadovavo Lietuvos radijo ir televizijos kaimo kapelai, su kuria surengė daugybę koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dalyvavo dainų šventėse ir kituose kultūros renginiuose. 1965-1990 m. buvo Trakų rajono liaudies kapelos „Galvė“ vadovas, daug koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, buvo visų respublikinių dainų švenčių, taip pat liaudies kapelų švenčių „Grok, Jurgeli“ Kaune bei panašių renginių kituose miestuose nuolatinis dirigentas. 1986 m. pelnė Lietuvos valstybinę premiją, 1994 m. apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu.
Jurgis Gaižauskas – bene produktyviausias Lietuvos muzikos kompozitorius, sukūręs daugiau kaip 1100 kūrinių. Daugiausia žinomas kaip populiaraus liaudiško repertuaro kūrėjas (dainų ir instrumentinių pjesių kaimo kapeloms, kitiems liaudies instrumentų ansambliams), jis paliko ir nemažai kitokių žanrų muzikos – simfoninės, kamerinės, chorinės, pedagoginiams tikslams skirtų kompozicijų, muzikos dramos spektakliams. Iki šių dienų populiari pirmoji nacionalinė jo opera vaikams „Buratinas“ (1968), kurioje galima susekti bene visą kompozitoriaus kūrybą nužyminčius principus: „lengvą“ ir aiškiai artikuliuotą klasikinės tradicijos muzikos kalbą, visada „su veiksniu ir tariniu“, ryškų melodyną, ūmią sąveiką su lietuvių folkloro kultūra, muzikos lyrizmą, žaismę, pastoralę ir empirizmą.
Filtruoti kūrinius pagal
Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė | Pavyzdžiai | Ištekliai | ||
---|---|---|---|---|
Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius | Leidinys | Skolinti |
---|
Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius | Leidinys | Skolinti |
---|