Svarbiausią vietą Jono Domarko kūryboje užima instrumentinė muzika. Savo kūrybinę biografiją pradėjęs solidžiais akademiniais žanrais, vėliau pradėjo rašyti daugiau taikomojo pobūdžio muzikos - maršų, parafrazių, pjesių, dainų. Kompozitorius išradingai naudojo įvairias kompozicinės technikos priemones, įtraukė džiazo, pramoginės muzikos elementų. Jonas Domarkas buvo ypač dėmesingas ritminei kūrinių organizacijai: mėgo sudėtingus poliritminius derinius, išradingas artikuliacijos priemones.
Klaipėdos kompozitorių kūriniai - Divertismentas, 1 dalis
Klaipėdos kompozitorių kūriniai-3 - Preliudas ir fuga
Klaipėdos kompozitorių kūriniai - Sonata smuikui ir fortepijonui
Badinerė birbynei ir simfoniniam orkestrui
Jonas Domarkas (1934-2020) mokėsi Klaipėdos muzikos mokyklos chorinio dirigavimo klasėje, 1958 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos akademija), muzikos teorijos specialybę. Dėstė Šiaulių muzikos mokykloje, vėliau - pedagoginiame institute. 1971 metais neakivaizdiniu būdu baigė prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Jono Domarko kūriniai skambėjo Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Danijoje, JAV.
Svarbiausią vietą Jono Domarko kūryboje užima instrumentinė muzika. Savo kūrybinę biografiją pradėjęs solidžiais akademiniais žanrais, vėliau pradėjo rašyti daugiau taikomojo pobūdžio muzikos - maršų, parafrazių, pjesių, dainų. Kompozitorius išradingai naudojo įvairias kompozicinės technikos priemones, įtraukė džiazo, pramoginės muzikos elementų. Jonas Domarkas buvo ypač dėmesingas ritminei kūrinių organizacijai: mėgo sudėtingus poliritminius derinius, išradingas artikuliacijos priemones.
Filtruoti kūrinius pagal
Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė | Pavyzdžiai | Ištekliai | ||
---|---|---|---|---|
Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius | Leidinys | Skolinti |
---|
Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius | Leidinys | Skolinti |
---|