Specialiai 2016 metų muzikos mugei WOMEX Lietuvos muzikos informacijos centras išleido kultūros kritiko, meno reiškinių tyrinėtojo ir kuratoriaus Jurijaus Dobriakovo sudarytą rinktinę „Note Lithuania: Beyond Folk“. Čia pateikiamas išplėstinis požiūris į archajinių baltiškos kultūros sluoksnių atspindžius šiuolaikinėje muzikoje. Garso leidinyje pristatoma jau kelis dešimtmečius aktyviai gyvuojanti Lietuvos postindustrinės elektroninės muzikos scena. Nors jos kūrybinėse praktikose nenaudojamos tiesioginės folkloro citatos, muziką persmelkia stipri sąsaja su vietos dvasia ir autentiškos lietuviškos gamtos pajauta. Todėl „ši muzika negalėjo atsirasti niekur kitur, kaip tik Lietuvoje“ – teigia Jurijus Dobriakovas.
Pasak kuratoriaus, Lietuvoje folkloras nėra tik muziejinis eksponatas, archyvinis artefaktas ar neliečiama nacionalinė vertybė, kurią derėtų vien idealizuoti ir konservuoti, jis – gyvosios šiuolaikinės miesto kultūros dalis, įsismelkusi į daugelį jos sluoksnių: nuo valstybinio iki pogrindinio. Archajiška vietos dvasia ir toliau gali įkvėpti kūrėjų kartas, užaugusias industrinės visuomenės griuvėsiuose ir subrendusias postindustrinėse terpėse, išmaniųjų įrenginių aplinkose ir tinklinėse bendruomenėse. Kitaip tariant, šios takios ir individualistinės scenos veikėjai kuria produktyvią įtampą, archajišką baltų žemių kultūrą jungdami su postindustrine elektroninio garso estetika.
Į rinkinį įtraukti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje žinomi, po koncertus migruojantys, įrašus leidžiantys atlikėjai: Daina Dieva, „Vilkduja“, „Oorchach“, „Skeldos“, „Girnų Giesmės“, „Sala“, „OBŠRR“, „Sovijus“, „Raguvos“, „Semănat“. Jų plėtojamų projektų muzika yra tikrasis šiuolaikinis Lietuvos elektrinis folkloras. „Jis garbina šiandienos pasaulį, kuriame yra ir sengirių, ir apleistų gelžbetonio archipelagų, o elektros srautai maitina naująjį gentiškumą“ – teigia Jurijus Dobriakovas. Rinkinyje skamba ir folkloro ansamblio „Ritingo“ bei dainininkės Jogailės Jurkutės atliekami autentiško minimalistinio folkloro pavyzdžiai, liudijantys tradicijos gyvybingumą ir tęstinumą.
Rinktinės leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Internetinio grojaraščio prieigą finansuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programa.