Žemynos Trinkūnaitės pažintis su lietuvių liaudies muzika prasidėjo tėvų, žinomų Lietuvos folkloro entuziastų, namuose. Vėliau groti koncertinėmis kanklėmis ji mokėsi Balio Dvariono muzikos mokykloje. Pradėjusi lankyti folkloro ansamblius (VISI, Dailės akademijos folkloro ansamblį, „Kūlgrindą“) juose dainavo, grojo kanklėmis, pradėjo kurti savo kompozicijas. Nuo pat kūrybinio kelio pradžios Trinkūnaitę žavėjo tradicinių kanklių skambesys (kuris buvo gana kitoks nei koncertinių kanklių) ir atlikėja nusprendė kurti šiuolaikinį repertuarą, kuris atskleistų šio minimalistinio instrumento poveikio gylį. 2013 m. Žemyna Trinkūnaitė išleido kompaktinę plokštelę „Devynstygės kanklės – 17 kompozicijų“, kuri pakliuvo į 11-os netikėčiausių Lietuvos muzikos albumų topą. Antrasis albumas „Devynstygės kanklės – 21 kompozicija“ išleistas 2016 m, trečiasis, „Devynstygės kanklės – 19 kompozicijų“ – 2019 m. Po dvejų metų pasirodė du elektroniniai albumai – kartu su kitais muzikantais (Donatu Bielkausku, Jorige Jurgutyte, Niels Bakx ir Artūru Sinkevičium) Žemyna išleido savo dainų ir kompozicijų aranžuočių albumą „Dainos ir aranžuotės“, o su Vėtra Trinkūnaite – šiuolaikinės tradicinių kanklių muzikos albumą „Upės“. Žemynos kompozicijos yra originalios, bet paremtos lietuviškomis dermėmis, sąskambiais, intonacijomis. Kompozicijų Trinkūnaitė neužrašo natomis, viską atlieka iš atminties, todėl kiekvieną kartą jos skamba kiek kitaip.
Devynstygės kanklės - 17 kompozicijų - I kompozicija
Devynstygės kanklės - 17 kompozicijų - II kompozicija
Devynstygės kanklės - 17 kompozicijų - VIII kompozicija
Devynstygės kanklės - 17 kompozicijų - XII kompozicija
Žemyna Trinkūnaitė