Vadinamas „folkloro tėvu”, „post-folkloro“ pradininku Lietuvoje. Rekonstravo ir „sugrąžino“ į sceną daugelį senųjų muzikos instrumentų – kankles, dūdmaišį, ratukinę lyrą ir kt. Pirmasis pradėjo propaguoti XIX a. tautosakos rinkėjų Antano ir Jono Juškų užrašytas dainas, pats sau pritardamas kanklėmis. Tokia jų interpretacija tapo etalonine. Evaldo Vyčino dainavimas – savotiška meditacija, jis užburia klausytoją, dažnai net nesuprantantį lietuvių kalbos. Jo kanklių aranžuotės prigijo ir kitų XIX a. rinkinių (Liudviko Rėzos, Christiano Bartscho) dainoms. Jas Evaldas Vyčinas atlieka įvairiai: solo, su žmona Daiva Vyčiniene, su jo vadovaujamu folkloro ansambliu „VISI“.
Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė
Ei smūtna liūdna mano širdelė - Ei lėkė lėkė