Tarsi dirbtinis deimantas VRR muzika jau daugiau kaip 15 metų blykčioja įvairiuose Lietuvos renginiuose bei jų pakampėse. Vilniuje gyvenančio projekto autoriaus Mariaus Stavario muzikinė patirtis, sakytum, abiejomis kojomis įsibridusi į pankroko balą. Tačiau vanduo išties tesemia tik kulkšnis – stebint VRR veiklą, tampa akivaizdu, jog pačių tiražuojami avant-pop, pseudo-world, cultural-rave terminai yra, ko gera, arčiausiai teisybės. Neretai minimas synthpunk apibrėžimas galėtų padėti bandant nustatyti projekto padėtį muzikiniame žemėlapyje. Tačiau jis pats taip pat yra modifikuotas saldžiu pop/electro atspalviu. Įprastą logiką bei įvairias socialines nuostatas bravūrišku svaiguliu paverčiantys tekstai – taip pat ne paskutinėje vietoje. Mirksinčios bytų girliandos kviečia šokti, kai boso bei gitaros linijos ironiškai pinasi tarpusavyje. Tokia yra „nemėgstamiausia Vilniaus grupė“, dažnai kviečiama dalyvauti sostinėje vykstančiuose koncertuose.
Povilas Vaitkevičius
Menas/Art
12
Vilniaus laidai
Vilniaus Miesto Garbė
Gelbėkit, lipa
Grupės kūrimosi laikotarpis – 1996–1997 metai. Šiose ištakose VRR variklis Marius Stavaris įsitraukė į kolaboraciją su punk grupės „Marichuana“ nariu Kastyčiu Kastetu (vėliau – hip-hop projekto „G&G Sindikatas“ dalyviu) bei Smalke-Sauliumi Drunga (dabartės – kino režisieriumi, filmo „Anarchija Žirmūnuose“ autoriumi). Grupė tapo nuolatine „Geležinio kablio“ veiksmo scenoje dalyve, besiorientavusia į gyvą skambesį, tačiau įkvėpta „nelegalių Mančesterio reivų vakarėlių“. Po vėliau sekusių narių bei požiūrio į garsinę raišką kaitos, nusistovėjo formulė, kuriai VRR lieka ištikimas iki šių dienų. Tai – groovebox generuojamo elektroninio garso pasažai, įrėminti šaltoka ritmika bei pagardinti gitaromis. Visa tai vainikuoja ironiškas vokalas, kurio viražai pastaruoju metu priklausė Eglei Naujokaitytei Muk. Šiai pasitraukus iš grupės veiklos, tekstų deklamavimo pareigų ėmėsi VRR įkūrėjas Marius Stavaris. Paminėtinas ir Stavario dalyvavimas duete „Tytia Mina Teremina“ – šis vadintinas aptariamo projekto antrininku tiek skambesio, tiek estetikos atžvilgiu. Tačiau pastaruoju metu VRR vėl tampa pagrindine Mariaus Stavario grupe, pasipildžiusia naujais nariais ir kartais pasirodančia „Darbo džiaugsmų“ pavadinimu. Iš pradžių „Darbo džiaugsmai“ buvo sumanyti kaip solinė Stavario programa, skirta balsui ir ritmo mašinai. Tačiau neilgai trukus prisijungė gitaristas Gintas Rožė ir bosistas Paulius Burakas, o po kurio laiko ritmo sekciją papildė ir būgnininkas Vladas Dieninis. Taigi šiandien „Darbo džiaugsmai“ – klasikinis ketvertas, pagarsėjęs į precizišką ritmą ir lengvai įsimenamas melodijas įvilktais hitais bei charizmatiškais sceniniais Stavario pasirodymais. Dėmesio – kaip viena iš poetinių priemonių kartais yra vartojama nenormatyvinė leksika. Tokia pat daugiaveidė bei sunkiai dokumentuojama yra ir grupės diskografija, kurią sudaro tiek skaitmeniniai failai, tiek CD-R, tiek olandų leiblo „Bordello A Parigi“ išleista vinilinė plokštelė.