Girių dvasios
„Girių dvasių“ muzika pelkėmis garuoja iš elektroninių miškų tankmių. Regint idėjinį projekto pateikimą, ne pirmą ir ne paskutinį kartą kyla klausimas, kas gi bendra tarp, atrodytų, visiškai „klubinių“ muzikos stilių (tokių kaip dub/techno) ir Lietuvos gamtos? „Girių dvasios“ į tai atsako savo produktyvia kūryba, savo buvimu, teigiančiu, jog forma neapibrėžia turinio. Vietoj uždarų patalpų projektas renkasi žaliuojančius masyvus ir gaivų dangų. Žinant tai, kaip atsitiktinumas neatrodo dažnas „Girių dvasių“ dalyvavimas vasaros open-air festivaliuose. Jau minėti stilistiniai bruožai klausytojus nardina į gelmes, į pagalbą pasitelkiant ambient bei bass charakterio skambesius. Kiekvienas „Girių dvasių“ leidinys susijęs kokiu nors dvasiniu/filosofiniu išgyvenimu. Asketiški kūrinių bei albumų pavadinimai nurodo plačias erdves interpretacijai, kurių išeities taškas visgi yra gimtojo krašto gamta, vietovės bei su tuo susijusios patirtys. Taip elektroninių aparatų kuriama ritmika susilieja su širdies plakimu ir susijungia į Visumą.
Povilas Vaitkevičius
Namo - Snigo
Ratu - Gervela Dai Čiūto
Metai - Miško akys
Visa - Gelmės
Esu - Žemaičio žodis
Miškas - Po lietaus
Biografija
„Girių dvasios“ yra iš Mažeikių kilusio ir dabar ten vėl apsigyvenusio Evaldo Azbukausko alter ego. Kaip sako pats kūrėjas, sugrįžimas į gimtąsias vietas jam suteikė gilių potyrių, kas paveikė ir projekto muziką. Prieš tai aktyviai reiškęsis vietinėje (ir ne tik) dub/techno scenoje kaip SoulSonic, 2009 metais Evaldas išjudino „Girių dvasias“. Dėl jau prieš tai įgytų ryšių ir įdirbio, projektas tais pačiais metais pradėjo groti Lietuvos elektroninės muzikos festivaliuose. Iš šiųjų minėtini „Sūpynės“ bei „Tundra“. 2009-aisiais išleidžiamas ir pirmasis albumas lakonišku pavadinimu – „Miškas“. Beje, minėtąjį pavadinimų lakoniškumą galima vadinti tipiniu „Girių dvasių“ estetiniu bruožu. Leidinys pasirodė skaitmeniniu pavidalu (dabar jau „nebeveiksnios“) olandų leidyklos „Ornithopter Records“ kataloge. Po metų šį perleido vokiečių leidykla „Insectorama“
2010 metais Evaldas Azbukauskas nusprendė viską imti į savo rankas ir įkurti leidyklą „Cold Tear Records“. Nuo to laiko visi „Girių dvasių“ leidiniai dienos šviesą išvydo būtent šios leidyklos kontekste. Po debiutinio albumo seka ir kiti: „Metai“ (2010), „Visa“ (2012), „Esu“ (2012), „Namo“ (žymintis autoriaus grįžimą į gimtąsias vietas; 2014) bei „Ratu“ (2015). Paskutiniame albume „Girių dvasios“ pradeda naudoti folklorinio dainavimo „semplus“, kaip tiesioginę garsinę nuorodą į projekto filosofinę nuostatą. Įraše „Ratu“, kuris yra savotiška duoklė etninėms giesmėms, muzikon įsipina sutartinės bei liaudies dainos, atliekamos Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos folklorinio ansamblio bei „Trys Keturiose“ ir „Kūlgrindos“ sutartinių giedotojų.
Pažymėtina, jog autoriaus įkurta leidykla užsiima ne tik „Girių dvasių“, bet ir kitų Lietuvos bei užsienio atlikėjų leidyba. Įrašai pasirodo daugiausiai skaitmeniniu formatu, atsisakant prieš kurį laiką naudotos CD-R laikmenos. Pastaruoju metu „Girių dvasios“ yra tapusios į etniką orientuotos dub/techno muzikos sinonimu.