AVaspo

Kai „AVaspo“ (AudioVisual Asp of Poetry) dalyvavimo Lietuvos eksperimentinėje scenoje jau buvo neįmanoma nepastebėti, tapo aišku, kad jie yra būtent tai, ko seniai trūko. Paversdamas savo „ideologės“ – poetės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės – vizijas garsų ir vaizdų srautu, šis takus kolektyvas sulydo audiovizualinės poezijos katile vienų labiausiai intriguojančių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių, multiinstrumentalistų ir videomenininkų talentus. Pakaitomis ramus ir siautulingas, tačiau nuolat kiek nutolęs emociškai, poetės balsas sklando virš įvairių atmosferinių, perkusinių ir šaižių garsų bei triukšmų okeano, pasakodamas asociatyvias istorijas apie šaltą, tamsoką, bet tuo pačiu keistai gundantį pasaulį. „AVaspo“ gimimas sutapo su išaugusiu publikos susidomėjimu įvairiomis šiuolaikinėmis poezijos formomis, kurių aktualumą ženkliai paskatino ir sėkmingi pačios Labanauskaitės inicijuoti tarpdisciplininiai renginiai, pavyzdžiui, kasmetinis festivalis „TARP“.

Jurij Dobriakov