Fons et Origo

„Fons et Origo“ („Kilmė ir šaltinis“, lotynų k.) – tai elektroakustinė kompozicija, sudaryta vien iš Neries upės garsų, įrašytų Vilniaus teritorijoje. Kompozicijoje tyrinėjami muzikavimo ir mitologijos ryšiai, mitologinės upių ir vandenų reikšmės – amžinoji tėkmė, mirtis ir atgimimas.

Antropologas Claude’as Levi-Straussas nurodė, kad šiais laikais muzika perėmė kadaise mitologijai priklausiusias emocines ir intelektines funkcijas. Įvairiuose pasaulio mituose atskleidžiama, kad upės – tai keliai tarp pasaulių, slenksčiai, pakraščiai, ribinės erdvės, pripildančios žmogaus vaizduotę pagarbios baimės ir nuostabos. Ir tuomet, vanduo apima visas būties galimybes. Pasinerti į jį – tai ištirpdyti visas formas.

Čia naudojami įrašai – tekančio ir užšąlančio vandens, taip pat tokių meteorologinių reiškinių kaip vėjo ar krentančio sniego, ir visa tai dar jungiama su žmogaus veiklos garsais, miesto garsovaizdžiais. Įrašams naudoti įprasti ir kontaktiniai, ir net povandeniniai mikrofonai. Upės ir miesto garsai įgauna įvairias muzikines savybes, kai kurios jų švelnios ir raminančios, kitos – baugios, grėsmingos.

Galiausiai šiai kompozicijai reikia aktyvaus klausymosi – įsitraukimo ir interpretacijos. Klausymosi, kuris yra holistinė ir sinestezinė patirtis, poetinis aktas, čia-ir-dabar realybės kūrimas, peržengiant ribas tarp to, kas apčiuopiama ir kas nepagaunama.

Yiorgis Sakellariou