„Dalius Naujokaitis yra genialus perkusijos meistras, pastaruoju metu pradėjęs diriguoti ir kurti muziką. Jis yra nenormalus! Jis yra visiškai užvaldytas savo meno, ir niekas kitas jam nerūpi! Pametęs protą dėl muzikos mūzų, jis eina į priekį nenuspėjamai ir pavojingai, kaip ir visi poetai.“ – Jonas Mekas (jonasmekas.com)
Avangardinės eksperimentinės muzikos bei laisvojo džiazo piligrimas, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Niujorke (JAV), muzikinę karjerą pradėjęs Lietuvoje ir nuolat su įvairiais projektais čia sugrįžtantis. Dalius Naujokaitis-Naujo – laisvas muzikas, grojantis laisvą muziką, laisvą nuo bet kokių muzikinių klišių ir stilistinių rėmų, nuo tradicinių garso išgavimo tradicijų ir nuo įprastų kūrybos formų. Į Daliaus Naujokaičio muzikos audinį įsigėrė visas turtingas skambantis pasaulis – jame ir įvairių šalių bei regionų muzikos elementai, ir įvairių krypčių bei žanrų bruožai, ir jį supančio pasaulio garsai bei triukšmai. Nepaprasta ekspresija išsiskiriantis kūrėjas ir atlikėjas muziką suranda visur – nuo gamtos garsų iki miestų skambesio, o jo rankų paliesti muzikos instrumentais gali tapti patys įvairiausi objektai – indai, laiptų turėklai, pjūklas, etc. Vitališka energija trykštantis kūrėjas vertina spontanišką muzikavimą ir aistringai dalyvauja įvairiuose performansuose bei pats juos inicijuoja.
Jūratė Kučinskaitė
Einu (su Rasa Rasa)
Kada Buva (su Rasa Rasa)
Dal Lius
Drama in Uzupis Street
Dalius Naujokaitis gimė Vilniuje. Būgnais susidomėjo nuo mažumės, baigė Vilniaus konservatoriją A.Vainiaus mušamųjų klasę. Dar tebesimokydamas, 1984-aisiais pasirodė scenoje su progresyviojo roko grupe „Saulės laikrodis“.
Nuo 1986 pradėjo groti Skirmanto Sasnausko džiazo ansamblyje. O pačioje 9-to dešimtmečio pabaigoje tapo Juozo Milašiaus ansamblio „Gitarmanija“ nariu ir drauge su kūrybos bendraminčiais nėrė į Lietuvos džiaze iki tol dar neišbandytą noise muzikos verpetą. Gyvendamas Lietuvoje, būgnininkas grojo su daugeliu šalies džiazo muzikų, tarp jų Vladimiras Čekasinas, Petras Vyšniauskas, Tomas Kutavičius, Eugenijus Kanevičius; muzikavo su įvairiomis roko, džiazo, punk, populiarios muzikos grupėmis.
1995 m. Dalius Naujokaitis išvyko į Niujorką, ir, surengęs solo pasirodymų ciklą „Kino Antologijos Archyve“, įsiliejo į šio miesto kūrybingų improvizatorių gretas. „Antologijoje” su kitais menininkais jis įkūrė grupę „Free Music on Second Street“, bendradarbiavo su Eugenijumi Varkaliu, Audriumi Naujokačiu; ypatingi kūrybiniai saitai jį sieja su Jonu Meku, su kuriuo dalyvavo įvairiuose projektuose, Daliaus Naujokaičio muzika skamba Jono Meko filmuose „Happy Birthday To John Lennon”, „On My Way To Fujijama I Saw”, „This Side Of Paradise”.
D. Naujokaitis nuolat dalyvauja daugybėje kūrybinių iniciatyvų – jis grojo ir įrašinėjo su daugybe muzikantų, tokių kaip Butch Morris, Art Baron, Aaron Keane, Mike Irwin, Alex Weiss, Rocco John Iacavone, Doug Wieselman, Briggan Krauss, Tim Kieper, Jonathon Haffner, Sean Francis Conway, Nick Gianni, On Ka Daivis, Dmitry Ishenko ir daugelių kitų; bei grupių, tokių kaip „Nublu orchestra“, „Now We Are Here“, „Brooklyn Bears“, „Tiger Lithy“, Nick Gianni grupe „Evolution“, Kenny Wolleseno grupėmis „Wollesonic labaratorys“ bei „The Himalayas“ (prie kurios dainuodamas sykiais prisijungia ir Jonas Mekas), grojo su šokių muzikos grupe „Brazilian Girls“ ir daugeliu kitų.
Ypatingą vietą jo kūryboje užima archajiškasis lietuviškos polifoninės muzikos žanras sutartinės. Jos tapo pagrindu 2008-aisiais drauge su Niujorko menininke Sandra Koponen suburtai grupei „Untyte“. 2012 metais drauge su Kenny Wollesenu ir Jonathonu Haffneriu iniciavo tęstinį projektą „Rasa Rasa“, dokumentuotą kompaktinėje plokštelėje „Wollesen, Haffner, & Naujo: Rasa, Rasa“, kurią 2014 išleido legendinė Johno Zorno leidykla „Tzadik“, serijoje „Spectrum“. Albume dalyvauja ir kiti naujosios improvizacinės muzikos kūrėjai bei sutartinių atlikėjos iš Lietuvos, o jame skamba modernios muzikos priemonėmis apkaišytos archajiškos lietuviškos sutartinės.
JAV nuolat bendradarbiaujantis su būgnininku Kenny Wollesenu, saksofonininku Jonathonu Haffneriu, Jonu Meku, Dalius Naujokaitis periodiškai parvyksta į Lietuvą ir muzikuoja su vyresnės kartos ir jaunaisiais Lietuvos džiazo kūrėjais, tarp jų Juozas Milašius, Liudas Mockūnas, Tomas Dobrovolskis, Dovydas Stalmokas, Dominykas Vyšniauskas, Mindaugas Vadoklis ir kt.; su jaunaisiais džiazo muzikais buvo subūręs „Naujo Atomic Orchestra“, su kuriuo gastroliavo Austrijoje ir Kroatijoje; grojo su „Trafic Trio“, (jų koncerto LP “Kablys. Live at 11:20” 2010 m. išleido LP „No Business Records“); drauge su Kenny Wollesenu, Jonathonu Haffneriu, Seanu Francis Conway ir talentingais jaunaisiais lietuvių menininkais rengė savaitinius koncertų ciklus Fluxus Ministerijoje Vilniuje ir Kaune.
Dalius Naujokaitis taip pat reiškiasi ir teatre bei kine. Dar prieš išvykdamas į Niujorką, 1994 m. su J.Milašiumi ir V.Pranuliu pastatė spektaklį „Moteris smėlynuose“ (pagal K.Abės to paties pavadinimo romaną), kuriame visi ir vaidino, kartu su Vilija Naujokaitiene sukūrė muziką kino filmui „Viena meilės istorija“ (režisierius J.Žižliauskas). Išvykęs į Niujorką, jis toliau bendradarbiavo su Julius Ziz (J. Žižliausku), drauge su Kenu Jacobsu sukūrė filmo-muzikos projektą „Lumiere/Naujokaitis/Jacobs: Nervous System Concerts“, bendradarbiavo su moderniojo šokio grupe „Limbic Six” bei „Tiny Mythic Theatre“. Yra sukūręs kino filmus “Durys” (“The Door”, 2011), “Natos “Diriguojančiai mašinai” (2012) – du filmai, sumanyti kaip partitūros jo muzikiniam kūriniui „Diriguojanti mašina“ (atliekant šį kūrinį, dalyvavo ir Daliaus mama, kuri grojo mezgimo mašina).
Jūratė Kučinskaitė
dalicusnaujo@gmail.com