Vaida Striaupaitė-Beinarienė

Vaida Striaupaitė-Beinarienė (g. 1977) 1984-1995 m. mokėsi J. Naujalio muzikos gimnazijoje fortepijono, vėliau – teorijos ir kompozicijos klasėse. 2000 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė bakalauro studijas prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasėje, 2002 m. - magistro studijas pas prof. Vytautą Barkauską. 2002–2003 m. stažavosi Liono Nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje pas prof. Robert’ą Pascalį. Kompozitorė tobulinosi meistriškumo kursuose, vadovaujamuose Danielio d’Adamo, Tristano Murail, Manfredo Trojhano, Luco Ferrari, Jano Vandenheede’ės; 2002 m. dalyvavo Baltijos šalių jaunųjų kompozitorių meistriškumo kursuose Dundagoje (Latvija). Nuo 2006 m. dirba Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje projektų ir metodinės veiklos koordinatore bei mokytoja.

Vaidos Striaupaitės-Beinarienės muzika yra skambėjusi daugelyje šalies festivalių: šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“, Jaunimo kamerinės muzikos dienose Druskininkuose, kamerinės muzikos festivalyje „Kuršių Nerija“, Pažaislio muzikos festivalyje, šiuolaikinės muzikos festivalyje „Arena“ Rygoje bei kituose. 2008 m. jos kūrinys „Canto e capriccio“ obojui, smuikui, styginių kvartetui ir mušamiesiems Juozo Karoso vardo kamerinės muzikos konkurse pelnė III vietą. 2011 metais tame pačiame konkurse už kompoziciją sopranui, obojui ir vargonams „Geroji naujiena“ (Brolio Roger ž.) kompozitorei įteikta II premija. 2011 m. ji taip pat apdovanota III premija Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame geriausių metų kūrinių konkurse.

Daugelyje kamerinių bei solinių kūrinių Vaida Striaupaitė-Beinarienė gilinasi į naujų skambesių paieškas, netradicines garso išgavimo formas (šių ieškojimų kelyje buvo sukurtas ciklas soliniams instrumentams „Mozaikos“). Tai ypač akivaizdu jos gausioje kūryboje pučiamiesiems instrumentams, kurioje atsiranda daugiagarsiai, vienalaikis dainavimas, perkusinė technika, grojama atskiromis instrumento dalimis, liežuvėliais ir t.t. Organizuodama kūrinio dinaminę formą, kompozitorė remiasi akustinio intensyvumo principais, sąlygojamais harmoninės bei derminės kaitos.

Kūrybinėmis inspiracijomis Striaupaitei-Beinarienei dažnai tampa garsai iš aplinkos – pavyzdžiui, traukinio važiavimas, lietus („Lietaus žaidimai“ obojui solo, 2006), bangų mūša ar „laiko tėkmė“ (Kvintetas mediniams pučiamiesiems Nr.2 „Laikas“, 2004), „saulės spindesys“ ir kt. Kartais idėją suformuoja literatūra ar dailės kūrinys („Neperskaityta knyga“ fortepijonui, 2006; „Mozaikos“, 2002, 2003, 2007), įvairių tautų muzika („Protėvių laiškai“, 2009; „Fantazija Enrique Granados tema“, 2008; „Preludio e Saltarello“, 2007).