Jūratė Baltramiejūnaitė

Jūratė Baltramiejūnaitė (g.1952) 1960-1971 m. mokėsi Kauno J. Naujalio meno mokykloje, Irenos Šakūraitės fortepijono klasėje. 1967 ir 1969 m. ji tapo respublikinio jaunųjų atlikėjų konkursų laureate. 1971 m. jos opera „Meškino liga" buvo pastatyta Kauno valstybiniame operos teatre. 1973-1979 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Mariam Azizbekovos fortepijono klasėje; 1979 m. ten pat baigė prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. 1991 m. stažavo Dartingtono menų koledže (Didžioji Britanija; vadovas prof. Frank Denyer).

1979-1980 m. dirbo Lietuvos TV ir radijo komiteto radijo muzikos laidų redaktore, nuo 1980 m. - Vilniaus konservatorijos dėstytoja ir koncertmeisterė, nuo 1998 m. - vyresnioji dėstytoja. Nuo 2004 m. - Vilniaus kolegijos Menų fakulteto lektorė. Skaitė paskaitas apie lietuvių kompozitorių kūrybą Lenkijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje. Parengė metodinius darbus: „Muzikos terminų žodynėlį", „Aranžuotės konspektą" ir „Muzikos kalbos konspektą", parašė straipsnių, recenzijų.

Jūratė Baltramiejūnaitė sukūrė per 200 įvairaus žanro muzikos kūrinių. Svarbesni kūriniai: dvi operos vaikams, opera jaunimui „Pušis, kuri juokėsi", dvi kantatos, fortepijoninis kvintetas, vokaliniai ciklai, įvairios sudėties instrumentinės ir vokalinės kompozicijos, muzika dramos ir lėlių spektakliams. Yra pelniusi dešimt respublikinių premijų už dainas ir instrumentines kompozicijas. Kompozitorės kūriniai išspausdinti daugiau nei 40-tyje leidinių, atlikti festivaliuose „Gaida", „Muzikos ruduo", Jaunimo kamerinės muzikos dienose Druskininkuose, studentų dainų festivalyje „Gaudeamus", vaikų ir moksleivių dainų konkursuose „Dainų dainelė", Pasaulio lietuvių dainų šventėse Kanadoje (Toronte) ir Lietuvoje, koncertuose Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Rusijoje, Latvijoje ir kitur.

Jūratės Baltramiejūnaitės kūryboje ryškus folklorinis pradas, ritmas (dažnai ostinatinis) remiasi sutartinėms būdingų formulių kartojimu, harmonijai taip pat būdinga sutartinėms artima disonansinė struktūra. Melodinė linija dažniausiai plėtojama polifoniškai, pinant ir gretinant motyvus, frazes ir miniserijas.