Lina Lapelytė

Lina Lapelytė (g. 1984) – menininkė, muzikantė ir kompozitorė, gyvenanti ir kurianti Vilniuje bei Londone. Tarpdisciplininį požiūrį į kūrybą liudija ir įgytas išsilavinimas: 2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji įgijo smuikininkės specialybę (bakalauro diplomas), 2009 m. Londono menų universitete su pagyrimu baigė garso meno (bakalauro diplomas), o 2013 m. Londono Karališkajame menų koledže baigė skulptūros studijas (magistro diplomas). Nuo 2013 m. kaip kviestinė lektorė dėsto tokiose meno institucijose kaip Ruskino dailės mokykla Oksforde, Londono menų universitetas, Londono Karališkasis meno koledžas, Londono Karališkoji menų akademija, Oslo meno akademija, Vilniaus dailės akademija. Nuo 2008 m. aktyviai dalyvauja tarptautinėse menininkų rezidencijų ir mainų programose: Srishti menų universitete Bangalore (Indija), Naujosios muzikos inkubatoriaus rezidencijoje (NMI) Londone ir Stokholme, „Akademie Schloss Solitude“ rezidencijoje Štutgarte, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centre Varšuvoje.

Ankstyvajame kūrybos etape Lina Lapelytė daug dėmesio skyrė improvizacinei muzikai. Savitu stiliumi derindama smuiko ir elektronikos skambesį, menininkė dalyvavo įvairiuose šiuolaikinės muzikos projektuose ir kolektyvinėse improvizacijose, rengė pasirodymus su žymiais tarptautinės improvizacinės muzikos scenos meistrais Angharad Davies, Davidu Toopu, Johnu Butcheriu, Antonu Lukoszevieze, Eddie Prevostu, Davidu Ryanu, Peteriu Cusacku, Leafcutteriu Johnu, kvartetu „Twentytwentyone“, Arturu Bumšteinu, Rhodri Davies, Anat Ben David, Olga Nosova ir kitais.

Liną Lapelytę ypač domina šiuolaikiškos performatyvumo formos, artimos tiek naujosios operos žanrui, tiek ir performansui. Pasak menininkės, pasitelkdama dainą kaip objektą, ji gilinasi į išvietinimo, kitoniškumo ir grožio temas. Šiuose performatyviuose kūriniuose vaidinimo ritualas tampa estetikos, kontrolės ir tikrovės tyrimo įrankiu. Performansai ir operos pasižymi pastišo ir grotesko kupina ekspresija, kontekstualiu ir konceptualiu muzikalumu, teatrališka įtaiga, išraiškingu stilizuotu vizualumu. Juose aštriai atsiskleidžia postfeministinio meno tradicijai artimas jautrumas moters tapatybei ir jos daugiasluoksniam santykiui su šiuolaikine tikrove.

Liną Lapelytę ypač domina šiuolaikiškos performatyvumo formos, artimos tiek šiuolaikinės operos žanrui, tiek ir performansui. Pasak menininkės, pasitelkdama dainą kaip objektą, ji gilinasi į išvietinimo, kitoniškumo ir grožio temas, pastarųjų metų darbuose „Geros dienos!“, „Candy Shop“, „Hunky Bluff“. Šiuose performatyviuose kūriniuose vaidinimo ritualas tampa estetikos, kontrolės ir tikrovės tyrimo įrankiu, juose aštriai atsiskleidžia postfeministinio meno tradicijai artimas jautrumas moters tapatybei ir jos daugiasluoksniam santykiui su šiuolaikine tikrove. Performansai ir operos pasižymi stilizuotu ekspresyvumu, grotesko elementais, teatrališka įtaiga, išraiškingu vizualumu ir konceptualiu muzikalumu. Performansu grįsta pastarųjų metų menininkės kūrybinė praktika ir toliau neatsiejama nuo muzikos, koketuojanti su populiariaja kultūra, lyčių stereotipais bei nostalgija. 

Į savo projektus menininkė dažnai įtraukia bendruomenių ir kolektyvų narius. Dažnai jos kūriniuose susitinka profesionalūs atlikėjai ir mėgėjai. Kolektyviška darbo metodika atsispindi ir sėkmingose kūrybinėse koloboracijose. Kartu su menininkėmis Rugile Barzdžiukaite ir Vaiva Grainyte 2013 metais sukurta šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ įvertinta šešiais tarptautiniais apdovanojimais. Apie skirtingus parduotuvės darbuotojų likimus pasakojanti opera apkeliavo dešimtis festivalių visame pasaulyje, buvo transliuota „BBC Radio 3“ ir „LRT eteryje“. Antras bendros kūrybos projektas opera-performansas „Saulė ir jūra“ (2017 m.) 2019 m. pelnė pagrindinį Venecijos šiuolaikinio meno bienalės apdovanojimą – „Auksinį liūtą“.

Lina Lapelytė aktyviai dalyvauja parodose bei projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Personalines parodas ir pasirodymus yra surengusi tokiose institucijose kaip DRAF – Davido Robertso meno fondo galerija (Londonas, 2014), „Serpentine“ galerijų paviljonas (Londonas, 2014), edukacijos, rezidencijų ir parodų centre „Rupert“ (Vilnius, 2017), Barselonos šiuolaikinio meno muziejuje MACBA (Barselona, 2017), Cartier meno fondas (Paryžius, 2019).

Menininkės darbai buvo pristatyti daugelyje tarptautinių grupinių parodų: „Waiting for Another Coming“ (Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centre, Varšuva, 2018), „Give up the Ghost!“ (13-oji Baltijos trienalė, Talinas, 2018), parodoje „Priedainis“ šiuolaikinio meno centre „KIM?“ (Ryga, 2018), Nacionalinėje dailės galerijoje organizuotoje parodoje „Magma“, (Vilnius, 2017), Moderna Museet muziejaus parodoje „Public Movement“ (Malmė, 2017), FIAC (Paryžius, 2017), festivalyje „Tectonics“ (Tel Avivas, 2017), projektų erdvėje „1857“ (Oslas, 2017), šiuolaikinio meno centro „De Vleeshal“ parodoje „Why Patterns?“ Midelburge (Olandija, 2017). Taip pat  parodose „Peculiar People“ (galerija „Focal Point“, Pajūrio Sautendas, Didžioji Britanija, 2016), „Double Bind“ (NILO, Reikjavikas, 2016 ir „Rupert“, Vilnius, 2015), Venecijos architektūros bienalėje (Venecija, 2016), „Picnic session“ šiuolaikinio meno muziejuje CA2M (Madridas, 2015), „Listening“ (Hayward galerijos keliaujanti paroda Didžioji Britanija, 2015), „Block Universe“ (Londonas, 2015), „Baltic CCA“ (Niukaslas, 2014), „Eye and Lense“ („Whitechapel Gallery“, Londonas, 2014).

Linos Lapelytės kūryba yra skambėjusi Karalienės Elžbietos koncertų salėje Londone, Royal Albert salėje Londone bei Teatro Argentino, Romoje.

2014 m. Jungtinėje Karalystėje Lina Lapelytė buvo nominuota „Arts Foundation Futures Awards“ (AFFAs) apdovanojimuose, o 2018 m. – „Globalios Lietuvos apdovanojimui“. Kartu su Rugile Barzdžiukaite ir Vaiva Grainyte už operą „Geros dienos!“ 2012 m. pelnė tarptautinio teatro instituto organizuojamo konkurso „Music Theatre NOW“ prizą (Jončiopingas, Švedija). 2014 m. už geriausią lietuvių autorių pastatymą menininkėms Lietuvoje įteiktas Auksinis scenos kryžius. Tais pačiais metais pelnyti du Latvijoje vykstančio festivalio „Baltijos teatrai“ konkursinės programos apdovanojimai už „socialinės tikrovės pajautą” ir „dramaturgiją“. 2015 m. Lietuvoje kūrėjos įvertintos Jaunojo menininko premija, taip pat pelnė pagrindinį tarptautinio jaunųjų režisierių festivalio „Fast Forward“ prizą (Braunšveigas, Vokietija). 2018 m. už novatoriškus ir originalius sprendimus menininkės apdovanotos Boriso Dauguviečio auskaru.

Parengta pagal Tautvydo Bajarkevičiaus anotaciją